Naujienos
Teisininko komentaras: Atsiskaitymai grynaisiais pinigais – ką reikia žinoti?
Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigalios naujas „Atsiskaitymų grynais pinigais ribojimo įstatymas“ (toliau – Įstatymas). Įstatymas bus taikomas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, tačiau už Įstatymo pažeidimus šioms asmenų grupėms bus taikomos skirtingos teisinės pasekmės (jos aptartos toliau). Įstatymo paskirtis – riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais, tokiu būdu skaidrinant ekonomiką ir siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui.
Pagal Įstatymą, atsiskaitymai ir kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais tik šiais atvejais:
- Jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta.
- Jeigu dalimis atliekami atsiskaitymai yra susiję su periodiniais mokėjimais pagal ilgalaikį arba neterminuotą sandorį ir visa atsiskaitymų suma, sandorio sudarymo metu, nėra tiksliai žinoma, atsiskaitymai gali būti atliekami grynaisiais pinigais tol, kol jų bendra suma pasiekia 5000 Eur. Vėlesni atsiskaitymai, nesvarbu, kokio dydžio, turi būti atliekami negrynaisiais pinigais arba už atsiskaitymus viršijančius numatytą sumą, privalo būti informuojama Valstybinė mokesčių inspekcija. Sandorio šalys neturi teisės skaidyti sandorio, jeigu taip galėtų būti išvengta šiame straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais pinigais.
Išimtys
Ribojimai nebus taikomi, kai tarpusavio atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius atliekami per įstatymuose nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas. Atsižvelgiama ir į tokią situaciją, kai mokėjimai negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad atsiskaitymai šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant. Šiuo atveju atsiskaitymus grynaisiais pinigais, taip pat bet kokius kitus mokėjimus, pagal sandorį, grynaisiais pinigais gaunantis ir priimantis asmuo, per 10 dienų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka) turi pranešti mokesčių administratoriui apie atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį grynaisiais pinigais faktą, aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomeni, kurie bus vertinami tiek kiekvienu konkrečiu atveju, tiek ir ilguoju laikotarpiu (vertinama, ar konkretus asmuo išimtimi nepiktnaudžiauja). Taigi, įstatymo įgyvendinimo kontrolė priskirtina Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
Nustatytos ir sankcijos asmenims, kurie nepaisys įstatyme numatyto reguliavimo
Gyventojai, pažeidę įstatymą, ateityje negalės pagrįsti turto ir pajamų gavimo šaltinio. Įmonės, mokančios didesne nei 5 tūkst. eurų suma grynaisiais, bus pripažįstamos neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų ir metus negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Taip pat, asmenys, pažeidę atsiskaitymo tvarką, atsako Administracinių nusižengimų kodekse numatyta tvarka. Numatyta administracinė atsakomybė mokėjimus atliekantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims. Pakeistame Mokesčių administravimo įstatymo 41 straipsnyje numatyta, kad turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai negali būti pagrindžiami sandorius patvirtinančiais juridinę galią turinčiais dokumentais, jeigu atsiskaitymai ir (ar) kiti mokėjimai pagal šiuos sandorius buvo atlikti pažeidžiant nustatytą atsiskaitymų grynaisiais pinigais tvarką. Taip pat ir piniginės baudos:
- Jeigu 5000 Eur suma viršyta iki 2,5 tūkst. eurų, abiem sandorio šalims grės nuo 100 iki 500 eurų bauda, o įmonių vadovams nuo 200 iki 1000 eurų. Už pakartotinį pažeidimą baudos dvigubės.
- Kai leistina atsiskaityti grynaisiais suma bus viršyta nuo 2,5 iki 25 tūkst. eurų, baudos sieks nuo 200 iki 1000 eurų, o įmonių vadovams nuo 1 iki 2 tūkst. eurų, už pakartotinį pažeidimą – atitinkamai 1–2 tūkst. ir 2–3 tūkst. eurų.
- Didžiausios baudos grės, jeigu atsiskaitant grynaisiais bus viršytos daugiau nei 25 tūkst. eurų: baudos bus atitinkamai 1–2 tūkst. ir 2–3 tūkst. eurų, o už pakartotinį pažeidimą – atitinkamai 2-3 tūkst. ir 3-4 tūkst. eurų.
Lietuvos banko statistikos duomenimis 97% visų mokėjimų nesiekia 5000 Eur sumos, o iš jų 92% – sudaro iki 1250 Eur sumos. Kitokia padėtis yra nekilnojamojo turto rinkoje: ten 26,5% atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai. Sunku nuspėti, ar taikant Įstatymą tikrai bus pasiekti jam keliami tikslai – vertinant iš praktinės pusės, galimybės atsiskaityti negrynaisiais pinigais gali būti apsunkintos, pavyzdžiui, nedarbo dienomis, kuomet nedirba kredito įstaigos, taip pat, gyventojai ir verslas gali patirti daugiau išlaidų už bankų ir kitų mokėjimo įstaigų paslaugas. Kitais atvejais, gali būti nustatyti elektroninės bankininkystės ir mokėjimo operacijų limitai, taip pat tiek užsienio valstybių piliečiams, tiek ir daliai rezidentų, kurie nesinaudoja el. bankininkyste, gali būti sudėtinga atsidaryti sąskaitas Lietuvos Respublikos kredito įstaigose.
LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros teisininko asistentė, Ieva Karpičiūtė.
Kategorijos
-
2022 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bankroto bylose: reikšmingiausi sprendimai ir plėtojama praktika
24.01.2023LEADELL -
Teisininko komentaras: Atsiskaitymai grynaisiais pinigais – ką reikia žinoti?
14.10.2022LEADELL -
Opciono ir kitos Lietuvos teisėje nenumatytos sutartys: ar jas sudarančios šalys tikrai žino, dėl ko susitaria?
22.03.2022LEADELL
Susijusios naujienos
Prenumeruoti LEADELL naujienlaiškį
