Naujienos
Achemoje vykęs streikas apeliacinės instancijos teismo nutartimi pripažintas pasibaigusiu, o naujas planuotas streikas – neteisėtu. Ką tai reiškia ir kokią įtaką tai turės teisės aiškinimui?
AB „Achema“ 2022 m. vasario 8 d. prasidėjęs streikas buvo pirmasis streikas Lietuvoje, kai streikuoti pradėjo privačiame sektoriuje ir privačioje bendrovėje dirbantys asmenys. Vis tik 2022 m. vasario 24 d. prasidėjęs karas Ukrainoje lėmė nepaprastosios padėties paskelbimą Lietuvoje, todėl remiantis Darbo kodekso 248 straipsnio nuostatomis streikas privalėjo būti nutrauktas. Būtent taip Achemos darbuotojų profesinė sąjunga pasielgė ir nutraukė streiką.
Nepaprastoji padėties Lietuvoje buvo nutraukta 2022 m. rugsėjo 15 d., taigi pasibaigė ir sąlyga lemianti draudimą streikuoti. Nepaisant to, profesinė sąjunga nesiėmė jokių veiksmų atnaujinti ir tęsti streiką.
Praėjus daugiau nei 8 mėnesiams po nepaprastosios padėties pabaigos, profesinė sąjunga raštu kreipėsi į darbdavį pateikdama naujus reikalavimus, dėl kurių nebuvo vykdytos kolektyvinės derybos, ir dėl kurių nebuvo streikuojama, nurodydama, kad jei šie reikalavimai nebus patenkinti bus pratęsiamas 2022 m. vasario 8 d. pradėtas streikas. Dėl tokio planuojamo streiko, kuris jau buvo pasibaigęs ir neatnaujintas, atnaujinimo buvo pareikštas ieškinys su prašymais pripažinti 2022 m. vasario 8 d. prasidėjusį streiką pasibaigusiu ir pripažinti planuojamą streiką neteisėtu, kadangi nebuvo įgyvendintos sąlygos (nebuvo vedamos kolektyvinės derybos), būtinos streiko skelbimui.
Pirmosios instancijos teismas tenkino pareikštą ieškinį, pripažino streiką pasibaigusiu, o naują planuotą streiką pripažino neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad sutinkamai su Darbo kodekso 248 straipsnio 2 dalyje nurodytu reglamentavimu, išnykus aplinkybėms, dėl kurių streikas buvo sustabdytas, jis toliau turėjo tęstis kitą dieną po šių aplinkybių atsiradimo, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. Teismas taip pat pripažino, kad naujų reikalavimų teikimas darbdaviui pažeidžia Darbo kodekso 243 straipsnio, 245 – 246 straipsnių, 249 straipsnio, 251 straipsnio nuostatas, todėl, organizuojamas streikas pripažintas neteisėtu.
Profesinė sąjunga nusprendė apskųsti priimtą teismo sprendimą ir pateikė apeliacinį skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmetė apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams ir detalizavo, kad po nepaprastosios padėties atšaukimo, streiko veiksmai turėjo būti atnaujinti nebent su nedideliu, kelių dienų pavėlavimu. Tačiau šiuo atveju 8 mėnesių laiko tarpas nuo nepaprastosios padėties atšaukimo iki streiko veiksmų atnaujinimo 2023 m. birželio 3 d., nelaikytinas protingu ir pateisinamu terminu laikyti, kad tęsėsi ankstesnis, vasario 8 d. pradėtas tikrasis streikas.
Dėl profesinės sąjungos pateiktų naujų reikalavimų darbdaviui, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad profesinė sąjunga prijungė naujus reikalavimus prie ankstesniojo streiko reikalavimų ir nurodė, kad jeigu naujieji reikalavimai bus nepatenkinti, tai bus tęsiamas streikas pagal ankstesnius reikalavimus. Teisėjų kolegija tokį profesinės sąjungos elgesį vertino kaip manipuliatyvų, nes prisidengiama ankstesniais reikalavimais, dėl kurių jau įvykdyta viena iš išankstinių procedūrų, nurodytų Darbo kodekso 243 straipsnio 2 dalyje, nors iš tikrųjų darbdaviui nurodomi nauji reikalavimai, kuriuos patenkinus nebūtų atnaujinamas streikas.
Papildomai teismas išaiškino, kad streikui nepakanka vieno darbuotojo ir tam, kad darbuotojų veiksmai galėtų būti vertinami kaip streikas būtent grupė darbuotojų (o ne vienas darbuotojas) turi nevykdyti savo darbo funkcijų.
Apibendrinant, nurodytas teismo sprendimas yra reikšmingas, kadangi jame pateikiami išaiškinimai ir faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas, kuris iki šiol Lietuvos teismų praktikoje nebuvo analizuojamas.
Nepaisant to, kad profesinė sąjunga byloje tvirtino, jog tam, kad darbuotojų veiksmai būtų kvalifikuojami kaip streikas, pakanka, kad ir vienas darbuotojas nevykdytų savo darbo funkcijų, tačiau teismas aiškiai nurodė, kad pagal Darbo kodekso 244 straipsnio 1 dalį, streikas yra profesinės sąjungos ar jų organizacijos organizuotas darbuotojų darbo nutraukimas siekiant išspręsti kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų arba užtikrinti nagrinėjant tokį ginčą pasiekto sprendimo įvykdymą. Vadinasi, streikas gali būti laikomas vykstančiu, kai grupė darbuotojų (o ne vienas darbuotojas, kaip kad nepagrįstai teigia profesinė sąjunga) nevykdo darbo funkcijų.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat aiškiai pasisakė, kad sustabdžius streiką dėl nepaprastosios padėties, šiai pasibaigus streikas privalo būti atnaujinimas nedelsiant. Taigi, sustabdžius streiką dėl konkrečių aplinkybių, kurios draudžia streikuoti, šioms aplinkybėms dingus streikas privalo būti atnaujinamas. Delsiant atnaujinti streiką, vėliau jis gali būti pripažintas de facto pasibaigusiu.
Galiausiai, naujų reikalavimų darbdaviui formavimas, prisidengiant tuo, kad jų neįvykdžius bus atnaujinamas streikas, vertintini kaip nauji streiko reikalavimai, kuriuos kelti yra draudžiama, jei dėl jų nėra įgyvendinta visa Darbo kodekse įtvirtinta kolektyvinių derybų procedūra.
Tomas Mickus
LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros vyr. teisininkas
Kategorijos
Prenumeruoti LEADELL naujienlaiškį
