Naujienos
Mokesčių teisės naujienų apžvalga
I. TEISMŲ PRAKTIKOS AKTUALIJOS DĖL ŽEMĖS MOKESČIO ADMINISTRAVIMO
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2016-02-02 nutartimi konstatavo, kad jei yra žemės mokesčio objektui nustatyti reikšmingų duomenų, kurie nesutampa su Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenimis, mokesčių administratorius sprendimą dėl mokėtino mokesčio turi priimti įvertinęs visus jo turimus arba jam pateiktus duomenis, o ne tik remdamasis registre esančiais įrašais.
Nors rėmimasis išimtinai viešais registrais, ypač žemės ar NTR, mokesčių apskaičiavimo atvejais yra ekonomiškesnis viešojo administravimo subjekto (toliau – VAS) veiklos modelis, tačiau VAS atsisakymas perskaičiuoti mokestinę prievolę, kol mokesčio mokėtojas pats nepakeis neteisingų registro duomenų, akivaizdžiai neatitiktų iš Konstitucijos kylančio reikalavimo, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
II. TEISMŲ PRAKTIKOS AKTUALIJOS DĖL ATSISAKYMO UŽDAROSIOMS AKCINĖMS BENDROVĖMS SUTEIKTI TEISĘ Į PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ATSKAITĄ
LVAT 2016-07-04 nutartimi be kita ko konstatavo, kad būtent mokesčių administratoriui tenka įrodinėti dėl mokesčio mokėtojo dalyvavimo sandoryje, susijusiame su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) srityje.
Teismas nustatė, kad teisė į PVM atskaitą yra bendrosios PVM sistemos[1] dalis. Šios teisės ribojimą gali pagrįsti ES teisės aktuose pripažintas ir jais siekiamas kovos su galimu mokesčių slėpimu, mokesčių vengimu ir piktnaudžiavimu tikslas, todėl nacionalinės institucijos ir teismai turi atsisakyti suteikti teisę į atskaitą, jeigu įrodoma, kad šia teise remiamasi sukčiaujant ar piktnaudžiaujant.
Nacionalinės institucijos ir teismai turi teisę apmokestinamajam asmeniui (mokesčių mokėtojui) atsisakyti suteikti teisę į atskaitą, jei nustatoma: 1) kad sandoriai, kuriais grindžiama ši teisė, sudaryti piktnaudžiaujant arba; 2) paties apmokestinamojo asmens sukčiavimas mokesčių srityje arba; 3) atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, įrodoma, kad pirkėjas žinojo arba turėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvauja sandoryje, susijusiame su tiekėjo atliktu sukčiavimu PVM srityje, net jeigu sandoris objektyviai atitinka apmokestinamojo asmens atliekamo prekių tiekimo ir ekonominės veiklos sąvokos.
Jeigu mokesčių mokėtojas nežino apie kitų mokesčių mokėtojų vykdomą PVM sukčiavimą, tai jam negali atsirasti neigiamos pasekmės.
Norint paneigti teisę į atskaitą, argumentuojant tuo, kad asmuo, siekiantis pasinaudoti PVM atskaitos teise, žinojo/turėjo žinoti, jog jis įsigydamas prekes ir paslaugas dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, privalu įrodyti, kad: 1) prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas sukčiavo PVM; 2) prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandoris, iš kurio kylančią teisę į atskaitą siekiama paneigti, yra susijęs su sukčiavimu PVM; 3) asmuo, siekiantis pasinaudoti PVM atskaitos teise, įsigydamas prekes ir paslaugas, žinojo/turėjo žinoti apie tai.
[1] Bendroji PVM sistema reglamentuojama Europos Sąjungos teisės inter alia 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatomis.
Vėlesne 2016 m. spalio 19 d. nutartimi LVAT išplėtojo savo praktiką dėl atsisakymo suteikti teisę į PVM atskaitą. Teismas konstatavo, kad asmens, siekiančio pasinaudoti PVM atskaitos teise domėjimasis kitos sandorio šalies patikimumu ir jos veiklos teisėtumu nėra privalomas visais atvejais. Tai būtina daryti tik tais atvejais, kai objektyviai kyla ar gali kilti įtarimų arba abejonių dėl kontrahento (kitos sandorio šalies) patikimumo ir jo veiklos teisėtumo.
III. TEISMŲ PRAKTIKOS AKTUALIJOS DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS NETEISĖTO MOKESČIŲ MOKĖTOJO SUMŲ ĮSKAITYMO
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-06-23 priėmė nutartį, kuria atmetė Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) pareikštą reikalavimą įskaityti sumas į gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) net jei mokesčių mokėtojas konkrečiai nurodo pervestinų sumų, skirtų ne GPM apmokėjimui, paskirtį.
Mokesčių mokėtojo sumokėtos sumos įskaitomos pagal mokėjime nurodytą įmokos kodą (MAĮ 84 straipsnio 1 dalis). Jei mokesčių mokėtojas konkrečiai nenurodo, už ką turi būti įskaityta jo sumokėtoji suma, ji įskaitoma centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.
VMI administruojami deklaruojami mokesčiai mokami vienu įmokos kodu – 1001. Kodų sąraše aiškiai nurodyta, kad GPM priskirti kiti kodai nei bendras 1001 kodas. Mokesčių mokėtojui konkrečiai nurodžius įmokos kodą – 1001, VMI pervestos sumos turi būti įskaitomos pagal šiam kodui priskiriamus VMI administruojamus deklaruojamus mokesčius.
Konkrečioje byloje VMI nurodė, kad pareiškėja nedengė paskaičiuotų baudų ir delspinigių, tačiau siekė padengti einamuosius mokesčius, nors baudų ir delspinigių prievolė yra susidariusi dėl jos laiku ir tinkamai nevykdytų mokestinių prievolių 2003 metais. Pareiškėja pasirinko mokėti tas mokestines prievoles, kurios yra naujos, bet vengė mokėti iš mokestinio ginčo kilusias mokestines prievoles, nesukeliančias naujų pasekmių finansine išraiška.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad MAĮ 105 straipsnyje yra įtvirtintas mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo institutas, kurio mokesčių administratorius neturėtų painioti su mokesčio mokėtojo pareiga mokėti einamuosius mokesčius bei šios pareigos įvykdo tvarka. Kadangi pareiškėjai apskaičiuotos GPM bei su šiuo mokesčiu susijusios kitos prievolės yra patvirtintos įsiteisėjusiu aktu, mokesčių administratorius gali ir privalo naudotis mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo institutu, o ne įskaityti pervestas sumas už einamąjį PVM kaip susidariusios GPM nepriemokos bei su šiuo mokesčiu susijusių sumų padengimą.
IV. NAUJUOJU MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMU BUS TAIKOMAS PASKUTINIS FINANSŲ MINISTRO PASKELBTAS PALŪKANŲ DYDIS
2016 m. lapkričio 3 d. Seimas priėmė naujos redakcijos Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimus, kurie įsigalios 2017 m. sausio 1 d.
Nauju įstatymu siekiant teisinio aiškumo 88 str. 5 d. ir 99 str., nustatyta, kad tuo atveju, jeigu kitas palūkanų (delspinigių) dydis nepaskelbiamas, taikomas paskutinis Lietuvos Respublikos finansų ministro paskelbtas palūkanų (delspinigių) dydis.
Daugiau informacijos rasite čia
V. NUO 2016-10-01 JURIDINIAI ASMENYS VISAS MOKESČIŲ DEKLARACIJAS PRIVALO TEIKTI ELEKTRONINIU BŪDU
VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016-05-20 įsakymu Nr. VA-69 pakeistos Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklės.
Nuo 2016-10-01 mokesčių mokėtojai – Lietuvos juridiniai asmenys – visas mokesčių deklaracijas privalės teikti tik elektroniniu būdu, išskyrus įsakymo 1.3 p. numatytus atvejus, t.y., jei elektroninis pateikimo būdas lemtų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą, pavyzdžiui, kai deklaraciją teikia užsienio fiziniai ar juridiniai asmenys, ir kt.; arba, deklaracijos pateikti elektroniniu būdu neįmanoma dėl objektyvių priežasčių.
Daugiau informacijos rasite čia
VI. BAUDŲ SKYRIMO IR DELSPINIGIŲ SKAIČIAVIMO METODIKOS SĄRAŠAS PAPILDYTAS BAUDĄ DIDINANČIOMIS APLINKYBĖMIS
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016-06-01 įsakymu Nr. VA-75 pakeista baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodika.
Metodikos pakeitimu numatyta, kad mokesčių administratoriui skiriant mokesčių mokėtojui baudą nenustačius jokių baudą mažinančių aplinkybių, o nustačius tik baudą didinančias aplinkybes, turėtų būti skiriama 50% priskaičiuotos trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda.
Metodika taip pat papildyta numatant, kokios aplinkybės galėtų būti laikomos baudą didinančiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, asmuo teikia klaidinančius paaiškinimus, dokumentus.
Taip pat papildytas baudą didinančių aplinkybių sąrašas. Vertinant pažeidimo pobūdį baudą didinančia aplinkybe galėtų būti laikomas atvejis, kai mokesčių administratorius nustato, kad mokėtojo patirtos išlaidos viršija pajamas, t.y. mokesčių administratorius nustato išlaidų ir pajamų neatitikimą ir nenustato pagrįstų pajamų šaltinių. Pažymėtina, kad metodikoje numatyta, kad ši aplinkybė neturi būti tik formaliai vertinama kaip baudą didinanti aplinkybė.
Daugiau informacijos rasite čia
Parengta Lietuvos Respublikos Seimo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis
LEIDINIO BENDRAAUTORIAI:
Konradas Pabijanskas
Advokatas
Tel.: +370 5 2487473
El. p. vilnius@leadell.com
Ana Kazanceva
Teisininko asistentė
Tel.: +370 5 2487467
El. p. vilnius@leadell.com
Kategorijos
-
Palūkanos: ką svarbu aptarti sutartyje?
18.10.2021LEADELL -
Įmonės hipoteka – tik skambus pavadinimas ar reali pridėtinė vertė kreditoriams?
17.05.2021LEADELL -
Baltijos šalių valstybės pagalbos priemonių verslui apžvalga susijusi su COVID-19 pandemija
30.12.2020LEADELL
Susijusios naujienos
Prenumeruoti LEADELL naujienlaiškį
