Naujienos
Bankų teisės naujienų apžvalga 2016 m. gegužė-rugsėjis
I. TEISMŲ PRAKTIKOS AKTUALIJOS DĖL KREDITO SUTARČIŲ SUDARYMO ELEKTRONINĖMIS PRIEMONĖMIS
2016 m. gegužės 11 d. LAT teisėjų kolegija, pasisakė dėl Elektroninių paslaugų suteikimo sutarčių sudarymo bei išplėtojo teismų praktiką vartojimo kredito sutarčių galiojimo klausimais. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog atsakovas atskleidė tapatybės patvirtinimo priemones savo šeimos nariams. Vienas iš asmenų, kuriems buvo jos buvo atskleistos, neteisėtai elektroninėmis priemonėmis atsakovo vardu sudarė vartojimo kredito sutartis, ir gautų vartojimo kreditų negrąžino. Negrąžinus vartojimo kredito jį suteikusi finansų įstaiga patyrė žalą. LAT išnagrinėjęs bylą, išaiškino, kad patirtą žalą privalo atlyginti ne asmens duomenimis pasinaudojęs trečiasis asmuo, o atsakovas, kuris atskleidė jo paties tapatybės patvirtinimo priemones ir tokiu būdu elgėsi nerūpestingai, kadangi neužtikrino jų apsaugos ir neatskleidimo.
II. TEISMŲ PRAKTIKOS AKTUALIJOS DRAUDIMO TEISĖS KLAUSIMAIS
2016 m. birželio 3 d. LAT teisėjų kolegija pasisakė dėl draudėjo teisės reikšti ieškinį dėl draudimo išmokos išmokėjimo, kai draudimo sutartimi yra nustatytas naudos gavėjas. Byloje faktinės aplinkybės susiklostė taip, jog draudėjas su draudiku sudarė turto draudimo sutartį. Draudimo sutartyje naudos gavėju buvo nurodyta lizingo bendrovė, kurios lizinguojamas turtas ir buvo apdraustas. Įvykus draudiminiam įvykiui (gaisrui, kurio metu buvo sugadinta dalis apdrausto turto) draudėjas pareiškė ieškinį draudikui dėl draudimo išmokos priteisimo atitinkamomis dalimis jam (draudėjui) ir lizingo gavėjui (kaip naudos gavėjui). Išnagrinėjęs bylą LAT panaikino Lietuvos apeliacinės instancijos teismo nutartį ir išaiškino, kad, pirma, tokiu atveju, kaip aptariamas, draudėjui yra suteikiama teisė reikšti ieškinį (Lietuvos apeliacinis teismas buvo išaiškinęs priešingai); antra, tais atvejais, kai naudos gavėjo gautina draudimo išmoka padengia naudos gavėjo, t. y. lizingo bendrovės, patirtą žalą, draudėjas turi teisę į likusią draudimo išmokos dalį. Tai reiškia, kad draudimo apsauga tam tikra apimtimi galioja ir draudėjui, jis turi savarankišką draudimo interesą ir iš to kylančias teises.
III. TEISMŲ PRAKTIKOS AKTUALIJOS DĖL GARATINIJOS IŠMOKĖJIMO SĄLYGŲ
2016 m. birželio 17 d. LAT suformavo aiškią ir griežtą teisės aiškinimo praktiką garantijos išmokėjimo klausimais. Pasisakydamas dėl garanto teisės atsisakyti sumokėti garantijos išmoką pagal garantiją pagal pareikalavimą, teismas nurodė, jog, tuo atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos vykdymo sąlygų, garantas turi neginčytiną teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą.
IV. TEISMŲ PRAKTIKOS AKTUALIJOS DĖL BENDROVĖS AKCININKŲ TEISIŲ
2016 m. rugsėjo 26 d. LAT atsakė į klausimą – ar įmonę valdantis bendrovės akcininkas turi specialųjį teisnumą inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą už laikotarpį, kai jis nebuvo bendrovės akcininkas. Nagrinėjamu atveju teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas suteikia teisę inicijuoti juridinio asmens tyrimą akcininkui už laikotarpį, kai jis nebuvo akcininku. Papildomai LAT išaiškino, kad tokiais atvejais juridinio asmens veiklos tyrimas gali būti inicijuotas, jeigu galima spręsti, kad juridinio asmens veiklos tyrimas už teismo nuožiūra nustatytą laikotarpį padės išspręsti skirtingų interesų grupių bendrovėje konfliktą ir užtikrins skaidresnį veiklos tęstinumą.
V. CENTRINĖS KREDITO UNIJOS IR KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMŲ PAKEITIMAI
2016 m. birželio 30 d. Seimas priėmė naujos redakcijos Centrinės kredito unijos ir Kredito unijų įstatymų pakeitimus.
Nauju Centrinės kredito unijos įstatymu centrinę kredito uniją suteikta teisė steigti ne tik asocijuotam investuotojui ir valstybei, bet ir ne mažiau kaip 5 kredito unijoms, jeigu jų bendras turtas yra ne mažesnis kaip 50 milijonų eurų ir jeigu centrinę kredito uniją steigiančios didžiausios kredito unijos turtas sudaro ne daugiau kaip 50 procentų centrinę kredito uniją steigiančių kredito unijų turto sumos.
Naujuoju Kredito unijos įstatymu numatyta, kad kredito unijos ne tik privalo teikti šiame įstatyme įtvirtintą licencinę finansinę paslaugą – indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionalių rinkos dalyvių, tačiau papildomai yra reglamentuojamas ir nelicencinių finansinių paslaugų teikimas.
Parengta Lietuvos Respublikos Seimo duomenimis
VI. PATVIRTINTAS KREDITŲ UNIJŲ IR CENTRINĖS KREDITO UNIJOS TURTO KOKYBĖS VERTINIMO APRAŠAS
2016 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos banko valdyba patvirtino Lietuvos banko organizuojamo kredito unijų ir Centrinės kredito unijos turto kokybės vertinimo aprašą. Juo nustatyti esminiai kredito unijų turto kokybės vertinimo reikalavimai ir procedūros. Nurodytos turto kokybės vertinimo proceso dalyvių pareigos ir atsakomybė, kredito unijų turto kokybės vertinimo proceso eiga, kontrolės priemonės ir ataskaitų parengimo tvarka.
Parengta Lietuvos banko duomenimis
LEIDINIO BENDRAAUTORIAI:
Kazimieras Karpickis
Praktikos grupės vadovas
Tel.: +370 5 2487467
Mob. Tel.: +370 616 16619
El. p. kazimieras.karpickis@leadell.com
Fausta Šimonėlytė
Teisininkė
Tel.: +370 5 2487467
Mob. tel.: +370 616 16665
El. p. fausta.simonelyte@leadell.com
Kategorijos
-
Teisininko komentaras: Atsiskaitymai grynaisiais pinigais – ką reikia žinoti?
14.10.2022LEADELL -
Palūkanos: ką svarbu aptarti sutartyje?
18.10.2021LEADELL -
Pinigų plovimo prevencija virto būdu surinkti mokesčius
23.09.2021LEADELL
Susijusios naujienos
Prenumeruoti LEADELL naujienlaiškį
