Naujienos
Publikuotas teisininko asistento Tomo Karpičiaus straipsnis lzinios.lt – Konstitucinis Teismas užtikrino visų asmenų teisę į apeliaciją civiliniame procese
Konstitucinis Teismas užtikrino visų asmenų teisę į apeliaciją civiliniame procese
Lietuvos Respublikos Konstitucija – aukščiausią teisinę galią turintis teisės aktas. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad: „Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.“ Šia konstitucine nuostata yra įtvirtinta absoliuti asmens teisė į teisminę gynybą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – LRKT) 2019 m. kovo 1 d. nutarimu pripažino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 3 dalį prieštaraujančia Konstitucijai.
Taisyklė ir išimtys
CPK 306 str., reglamentuojančio apeliacinio skundo turinį, 3 d. nustato bendrą taisyklę, jog apeliacinį skundą gali surašyti advokatas. Šiame straipsnyje taip pat numatytos išimtys: jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, tuomet apeliacinį skundą surašyti ir pasirašyti gali jis pats. Taip pat, apelianto juridinio asmens skundą gali surašyti darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą bei CPK 56 str. 1 d. 4, 5, 6, 7, punktuose nurodyti asmenys. Taigi, remiantis šiuo straipsniu, apeliacinį skundą gali surašyti tik asmenys, atitinkantys keliamus kriterijus: turintys universitetinį aukštąjį teisinį išsilavinimą; esantys juridinio asmens darbuotojai arba fizinio asmens artimieji giminaičiai; profesinių sąjungų darbuotojai; asociacijų, kurių tikslas yra tam tikros grupės asmenų neatlygintinas gynimas, nariai; antstolių padėjėjai, turintys antstolio įgaliojimą; advokatai.
Taigi, remiantis galiojančia CPK 306 str. 3 d. galima teigti kad, asmuo, kuris nėra baigęs teisės studijų universitete, nėra pajėgus surašyti apeliacinio skundo civilinėje byloje, neatsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, nors galiojant ankstesnei šio straipsnio redakcijai, jokie reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti apeliacinį skundą surašantis asmuo nebuvo keliami, t.y. apeliacinį skundą galėjo surašyti pats asmuo, nepriklausomai nuo turimo išsilavinimo, arba jo atstovas pagal pavedimą.
Kilo abejonių
Vilniaus miesto apylinkės teismui, priėmusiam nutartį dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo bei dėl subjekto, kuris pasirašė apeliacinį skundą tinkamumo, kilo abejonės ar CPK nuostatos tinkamai sureguliuoja teisinius santykius, pradedant apeliacinį procesą, todėl teismas kreipėsi į LRKT su prašymu patikrinti ar CPK nuostata, nustatanti kas gali teikti apeliacinį skundą, pernelyg neapriboja konstitucinės asmens teisės į teisminę gynybą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teisė į teisminę gynybą galimai yra apribojama tiems asmenims, kurie neturi pakankamai lėšų kreiptis į advokatą, tačiau valstybės garantuojama teisė jiems neteiktina. Taip pat asmenims, atliekantiems bausmę įkalinimo įstaigoje, nes bausmė apsunkina šių asmenų galimybes susirasti atstovą.
Seimo atstovai nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir savo poziciją motyvavo tuo, kad teisė į apeliaciją yra viena pagrindinių civilinio proceso dalyvių teisių ir yra tinkamai užtikrinama dabartiniu reguliavimu, o kriterijų, keliamų apeliacinį skundą teikiančiam asmeniui sumažinimas pažeis civilinio proceso ekonomiškumo, operatyvumo principus. Seimo atstovų manymu, tik advokatas, turintis pakankamą teisinę patirtį, gali įžvelgti pirmosios instancijos teismo padarytas materialinės teisės klaidas ir tinkamai parengti apeliacinį skundą bei taip užtikrinti tinkamą atstovavimą teisme.
Lyginamasis aspektas
LRKT nurodė, jog klausimą, ar CPK nuostatos, nustatančios reikalavimus asmeniui, kuris teikia apeliacinį skundą, neapriboja konstitucinės asmens teisės į teisminę gynybą, yra tikslinga įvertinti lyginamuoju aspektu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reguliuojančios apeliacinio skundo pateikimą, nekelia jokių reikalavimų apeliantui: nei jo profesijai, nei jo išsilavinimui. Taip pat BPK nenumato, kad apeliacinį skundą turi surašyti apelianto atstovas ar advokatas.
Tiek Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), tiek Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ) numato, kad apeliacinį skundą surašyti gali asmuo, nepriklausomai nuo to kokį išsilavinimą jis turi ar kokia yra jo profesija, arba šio asmens atstovas.
LRKT taip pat pažymėjo, kad kiti BPK, ANK, ABTĮ apeliaciniam skundui keliami reikalavimai yra panašūs į CPK keliamus reikalavimus.
Konstitucinis Teismas nurodė, kad asmenys, kurių pajamos bent kiek viršija Vyriausybės nustatytą pajamų dydį, negauna valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Taip pat, tam tikrų kategorijų bylose, kaip pvz. dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl savarankiškos profesinės ar ūkinės komercinės veiklos, fiziniams asmenims valstybės garantuojama teisinė pagalba neteikiama, o juridiniai asmenys apskritai negali gauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos civilinėse bylose, nes tokia galimybė nenumatyta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme.
LRKT pastebi, kad CPK 318 str. 1 d. įtvirtina bylos šalių pareigą bei kitų, dalyvaujančių procese, asmenų teisę pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą, tačiau jokių reikalavimų asmeniui, surašančiam atsiliepimą į apeliacinį skundą nekelia ir nenurodo, jog atsiliepimą turi surašyti advokatas. Todėl susidaro dviprasmė situacija, nes tokią pačią reikšmę turintiems procesiniams dokumentams yra keliami skirtingi reikalavimai.
Pradėjo formuoti praktiką
Taip pat, verta paminėti, jog remiantis CPK 338 straipsniu, įtvirtinančiu, jog atskirasis skundas nagrinėjamas remiantis teisės normomis, reglamentuojančiomis procesą apeliacinės instancijos teisme, vadinasi ir Konstitucijai prieštaraujančia CPK 306 str. 3 d. norma, kuri buvo užkirtusi kelią atskirąjį skundą pateikti pačiam asmeniui, neturinčiam aukštojo teisinio išsilavinimo arba advokato padėjėjui, turinčiam aukštąjį teisinį išsilavinimą ir teisinio darbo patirtį, nors pvz. antstolio padėjėjas turi teisę pateikti apeliacinį skundą.
Susidarius tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismai pradėjo formuoti atitinkamą praktiką, nurodančią, jog privalomo advokato atstovavimo apeliacinės instancijos bylose reikalavimas nėra pateisinamas teikiant atskiruosius skundus. Teismai tokią poziciją pagrindė tuo, kad atskirasis skundas gali būti išnagrinėtas ir pirmosios instancijos teismuose, nes pirmosios instancijos teismas gali sutikti su atskiruoju skundu ir panaikinti skundžiamą nutartį. Be to, atskiraisiais skundais, anot apeliacinės instancijos teismų, yra sprendžiami tarpiniai procesiniai klausimai, o atitinkamo išsilavinimo ar advokato kvalifikacijos reikalavimo iškėlimas užkirstų asmens teisę į teisingą teismą (žr. pvz. Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-570-259/2018).
Ribojimo negali būti
Grįžtant prie LRKT priimto nutarimo, Teismas konstatavo, kad „pagal Konstituciją, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, kad būtų užtikrinta galimybė ištaisyti galimas klaidas, yra neatsiejama konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir teisės į tinkamą teismo procesą dalis.“
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nors įstatymų leidėjas, iškeldamas tam tikrus išsilavinimo arba kvalifikacijos reikalavimus asmenims, kurie gali pateikti apeliacinį skundą siekė užtikrinti civilinio proceso veiksmingumą, koncentruotumą ir ekonomiškumą, tačiau toks siekis negali būti pateisinamas apribojant konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą bei pirmos instancijos teismo sprendimo patikrinimą apeliacinėje instancijoje, todėl toks CPK 306 str. 3 d. reguliavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1d., konstituciniam teisinės valstybės principui.
Remiantis Konstitucijos 107 straipsniu, nuo 2019 m. kovo 1 d. nebegali būti taikoma CPK 306 straipsnio 3 dalis, o dėl šios nuostatos galiojimo galutinai nuspręs Seimas. Tai reiškia, kad proceso dalyvis šiandien gali pats parengti apeliacinį skundą, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo ar užimamų pareigų.
Tomas Karpičius
Advokatų kontoros LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas teisininko asistentas
Kategorijos
Prenumeruoti LEADELL naujienlaiškį
