Naujienos
Patentų teisės naujovės: Bendro galiojimo Europos patentų sistema ir bendras patentų teismas
2016 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos Seime registruotas Patentų įstatymo Nr. I-372 2, 51, 79 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo dvyliktuoju skirsniu įstatymo projektas, Nr. XIIP-4601 (numatoma įstatymo įsigaliojimo data: 2017 m. liepos 1 d.).
Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi patentų sistemos, t.y. nacionalinio patento sistema ir Europos patento sistema. Įstatymo projektu, šalia šiuo metu veikiančių patentinės apsaugos sistemų, yra įgyvendinama visiškai nauja Bendro galiojimo Europos patentų sistema.
Taigi, pradėjus veikti Bendro galiojimo Europos patentų sistemai, išradėjams bus galimybė patentus registruoti šiais būdais:
Nacionalinis patentas – registruojamas pateikiant vieną paraišką konkrečios valstybės nacionalinei patentų tarnybai. Nacionalinio patento apsauga galioja tik tos valstybės, kurioje patentas registruotas, teritorijoje.
Europos patentas – patentas registruojamas pateikiant vieningą paraišką Europos patentų tarnybai arba per nacionalinę patentų tarnybą. Suteiktas Europos patentas susideda iš nacionalinių patentų ,,pluošto“. Daugumoje susitariančiųjų šalių tam, kad Europos patentas galiotų kiekvienai konkrečiai nacionalinei patentų tarnybai būtina pateikti aprašymo vertimą; gali tekti mokėti papildomas rinkliavas pagal konkrečioje valstybėje galiojančius nacionalinius įstatymus.
Bendro galiojimo Europos patentas – tai Europos patentų tarnybos išduotas Europos patentas, kuris bendrai galioja ir turi vienodą apsaugą Bendro galiojimo Europos patentų sistemoje dalyvaujančiose 25 valstybėse narėse.
Rengėjų duomenimis, Bendro galiojimo Europos patentų sistema turėtų:
- užtikrinti efektyvesnį išradėjų patentų savininkų teisių gynimą,
- įnešti daugiau teisinio aiškumo patentų pareiškėjams ir savininkams,
- pagerinti verslo bei investicinę aplinką Lietuvoje ir turėti teigiamos įtakos inovacijų augimui,
- sustiprinti ES konkurencingumą pasauliniu lygiu.
Įstatymo projektu siūlomos teisinės naujovės:
Įstatymo projektu įtvirtinamas dvigubos patentinės apsaugos draudimas.
Reglamento Nr. 1257/2012 4 straipsnio 2 dalimi draudžiama įgyti dvigubą patentinę apsaugą tam pačiam išradimui. Atsižvelgiant į tai ir įgyvendinant minėtą Reglamento nuostatą, Įstatymo projekte numatomas dvigubos patentinės apsaugos draudimas.
Taigi, įsigaliojus Bendro galiojimo Europos patento sistemai, išradimui negalės būti taikoma dviguba patentinė apsauga, t.y. išradimas tuo pačiu metu negalės būti saugomas ir Europos patento ir Bendro galiojimo Europos patento.
Įstatymo projektu įtvirtinama naujo Bendro patentų teismo kompetencija.
Šiuo metu ginčus, susijusius su Europos patentais, nagrinėja atskirų valstybių nacionaliniai teismai (Lietuvoje – Vilniaus apygardos teismas), tačiau projektu papildžius Patentų įstatymo 51 straipsnį, naujai įsteigtas Bendro patentų teismas nagrinės ginčus, susijusius su Europos patentais ir Bendro galiojimo Europos patentais.
Pagal Įstatymo projektą Bendro patentų teismo priimti sprendimai ir nutartys bus laikomi vykdomaisiais dokumentais, kurių pagrindu bus galima atlikti vykdomuosius veiksmus ir Lietuvoje.
2016 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymus, įsigaliosiančius 2017 m. liepos 1 d.:
– Įstatymą dėl Susitarimo dėl Bendro patentų teismo ratifikavimo, Nr. XII-2733;
– Įstatymą dėl Sutarties dėl Bendro patentų teismo Šiaurės ir Baltijos valstybių regioninio skyriaus įsteigimo ratifikavimo, Nr. XII-2734.
Susitarimo dėl Bendro patentų teismo ir Sutarties dėl Bendro patentų teismo Šiaurės ir Baltijos valstybių regioninio skyriaus įsteigimo naujovės:
2013 m. vasario 19 d. Briuselyje 25 Europos Sąjungos valstybės narės, įskaitant Lietuvos Respubliką, pasirašė Susitarimą dėl Bendro patentų teismo (toliau – Susitarimas).
Šiuo Susitarimu yra įsteigiamas visiškai naujas Bendras patentų teismas, kuris nagrinės ginčus, susijusius su Europos patentais ir Bendro galiojimo Europos patentais. Šiuo metu ginčai, susiję su Europos patentais, yra nagrinėjami atskirų valstybių nacionaliniuose teismuose, todėl pradėjus veikti Bendro galiojimo patentų sistemai, ginčai dėl Europos patento bus nagrinėjami naujai įsteigtame Bendrame patentų teisme.
Bendras patentų teismas taip pat sudarys sąlygas išvengti dabartinio ginčų dėl Europos patentų nagrinėjimo atskirų valstybių nacionaliniuose teismuose trūkumų: lygiagrečių teisminių ginčų keliose valstybėse dėl to paties Europos patento ir skirtingų atskirų valstybių teismų sprendimų priėmimo. Vertinama, kad dalyvavimas Bendrame patentų teisme sudarys palankesnes sąlygas Europos patento ir Bendro galiojimo Europos patento suteikiamų teisių apsaugai.
Naujo Bendro patentų teismo struktūra:
Bendrą patentų teismą sudarys Pirmosios instancijos teismas, Apeliacinis teismas ir Kanceliarija. Pirmosios instancijos teismą sudaro centrinis skyrius ir vietiniai bei regioniniai skyriai. Centrinio skyriaus būstinė bus Paryžiuje, o padaliniai – Londone ir Miunchene. Apeliacinio teismo būstinė bus Liuksemburge. Kanceliarija įkuriama Apeliacinio teismo būstinėje – Liuksemburge.
Naujo Bendro patentų teismo kalba:
Centrinio skyriaus proceso kalba bus anglų, prancūzų arba vokiečių, priklausomai nuo to, kokia kalba buvo išduotas patentas.
Apeliacinio teismo proceso kalba bus atitinkamai Pirmosios instancijos teismo proceso kalba.
Atstovavimas Bendrame patentų teisme:
Ginčo šalims Bendrame patentų teisme galės atstovauti ne tik advokatai, turintys teisę užsiimti šia praktika, tačiau ir Europos patentiniai patikėtiniai, turintys teisę veikti kaip profesionalūs atstovai Europos patentų tarnyboje. Taigi, ši Susitarime numatyta naujovė išplečia subjektų, galinčių atstovauti ginčo šalis Bendrame patentų teisme, ratą.
Bendro patentų teismo Parengiamasis komitetas 2016-02-25 patvirtino Taisykles dėl teismo mokesčių ir priteistinų išlaidų, kuriose numatyti tokie pagrindiniai mokesčiai:
– už ieškinį, priešieškinį dėl teisių pažeidimo ir ieškinį dėl nepažeidimo padavimą – 11 tūkst. eurų ir nuo bylos vertės priklausantis papildomas mokestis, bylos vertei viršijant 500 tūkst. eurų;
– už ieškinį dėl patento pripažinimo negaliojančiu – 20 tūkst. eurų;
– už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 11 tūkst. eurų.
Pažymėtina, kad numatoma galimybė mažoms ir vidutinėms įmonėms mokėti tik 60 proc. nustatytų mokesčių, taip skatinant šias įmones ginti savo teises. Taip pat nustatyti bylinėjimosi išlaidų, priteistinų bylą laimėjusiai šaliai iš pralaimėjusios šalies už atstovavimą, maksimalūs dydžiai (pvz., bylos vertei esant iki 250 tūkst. eurų, toks dydis yra iki 38 tūkst. eurų) bei numatyta galimybė teismui šias priteistinas išlaidas sumažinti.
2014 m. kovo 4 d. Briuselyje tarp Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Švedijos buvo pasirašyta Sutartis dėl Bendro patentų teismo Šiaurės ir Baltijos valstybių regioninio skyriaus įsteigimo (toliau – Sutartis).
Šia Sutartimi Lietuva, Estija, Latvija ir Švedija sutarė įsteigti regioninį teismo skyrių.
Šiuo metu ginčų dėl Europos patentų teismingumas priskirtas Vilniaus apygardos teismui. Taigi, pradėjus veikti Bendro galiojimo patentų sistemai, ginčai dėl Europos patento ir Bendro galiojimo Europos patento bus nagrinėjami šiame naujai įsteigtame regioniniame teismo skyriuje.
Šio regioninio teismo skyriaus būstinė bus Stokholme, Švedijoje, tačiau šiam regioniniam skyriui priskirtos bylos galės būti nagrinėjamos ir Lietuvoje – Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Bendro patentų teismo Šiaurės ir Baltijos valstybių regioninio skyriaus proceso kalba – anglų, tačiau numatyta galimybė šiame teisme bylas nagrinėti ir kita kalba.
Šiame regioniniame teismo skyriuje ginčo šalims galės atstovauti platus subjektų ratas, t.y. advokatai, turintys teisę užsiimti šia praktika, ir Europos patentiniai patikėtiniai, turintys teisę veikti kaip profesionalūs atstovai Europos patentų tarnyboje.
Tikimasi, kad naujoji Bendro galiojimo patentų sistema labiau paskatins Lietuvos mokslininkus ir išradėjus patentuoti savo išradimus bei efektyviau ginti savo teises.
Ši teisės aktų apžvalga yra tik informacinio pobūdžio ir išsamiai neatspindi visų teisinio reglamentavimo aspektų. Dėl išsamios konsultacijos teisiniais klausimais prašome kreiptis žemiau nurodytais kontaktais.
LEIDINIO BENDRAAUTORIAI:
Liūnė Storoženkaitė
Vyr. teisininkė
Tel.: +370 5 2487467
Mob. tel.: +370 682 16408
El. p. liune.storozenkaite@leadell.com
Fausta Šimonėlytė
Teisininkė
Tel.: +370 5 2487467
Mob. tel.: +370 616 16665
El. p. fausta.simonelyte@leadell.com
-
Pirkimų vadovų konferencija 2021
25.03.2021 -
Teisininko komentaras: Kaip valgyti sausainius, kad neužkluptų GDPR? Dar kartą apie slapukų naudojimą suprantamesne kalba
03.11.2020 -
Patentų teisės naujovės: Bendro galiojimo Europos patentų sistema ir bendras patentų teismas
12.04.2017
Susijusios naujienos
Prenumeruoti LEADELL naujienlaiškį
