Naujienos
Nekilnojamojo turto ir statybų teisės naujienų apžvalga
I. TEISMŲ PRAKTIKOS AKTUALIJOS DĖL STATINIŲ NUGRIOVIMO, KAI STATYBĄ LEIDŽIANTIS DOKUMENTAS IŠDUOTAS NEPARENGUS PRIVALOMO DETALIOJO PLANO
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. birželio 13 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7- 134-916/2016, kuria atmetė pareikštą reikalavimą pripažinti statybą leidžiantį dokumentą neteisėtu, nepaisant to, kad nebuvo parengtas detalusis planas.
Kasacinis teismas konstatavo, kad statybos leidimas galėjo būti išduotas tik patvirtinto detaliojo plano, kuriame, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsniu, nustatomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, pagrindu, tačiau kasacinio teismo vertinimu, Statybos įstatyme įtvirtintas teisinis reglamentavimas neapibrėžia situacijų, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas leidžiant statybą teritorijoje, kurioje apskritai nėra parengto detaliojo plano, nors toks turėjo būti parengtas.
Tokia situacija, teismo vertinimu, negali būti vertinama kaip savaime eliminuojanti galimybę per nustatytą terminą pašalinti procedūrų pažeidimus ir įteisinti statybas.
Teismas konstatavo, jog tik tais atvejais, kai statyba yra negalima pagal aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, ar tokia statyba prieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, gali taikyti ultima ratio neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdą – statinio nugriovimą ar išardymą.
Kasacinis teismas sprendė, kad yra objektyvi būtinybė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai) keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011, pradėtą formuoti praktiką, pagal kurią tais atvejais, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas neparengus privalomo detaliojo teritorijų planavimo dokumento, Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta išimtis negali būti taikoma ir statinys turi būti nugriautas, išaiškinant, kad Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata gali būti taikoma tuomet, kai yra nustatytos visos šios pirmiau išvardytos aplinkybės.
Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo ir perdavė ją nagrinėti iš naujo šiam teismui.
Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 3K-7-134-916 /2016).
II. TEISMŲ PRAKTIKOS AKTUALIJOS DĖL NUOMOJAMO TURTO PAGERINIMO IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMO, NT MOKESČIO IR AVANSINIO NUOMOS MOKESČIO
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas ginčą dėl šilumos ūkio nuomos sutarčių nutraukimo, 2016 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016 pateikė aktualius išaiškinimus dėl nuomojamo turto pagerinimo išlaidų atlyginimo.
Aukščiausiasis teismas ir išaiškino, jog daikto remonto darbai savaime nereiškia, jog daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis. Daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavėjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi.
Dėl patirtų išlaidų atlyginimo nuomininkas : 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, CK 6.501 straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu išlaidų atlyginimas nesiejamas su pagerinimų atlikimo būtinumu. Jame įtvirtinta nuostata, kad atlyginamos būtinos išlaidos, reiškia atlygintinų išlaidų dydžio ribojimą (atlyginamos tos išlaidos, kurios buvo būtinos sutartam pagerinimui atlikti). Atsisakyti atlyginti išlaidas (jų dalį) nuomotojas gali tokiais atvejais, kai atlikti darbai nepagerina daikto (nepadidina jo vertės), kai realios išlaidos viršija būtinas šiam tikslui (daikto pagerinimui) išlaidas, ir pan., o ne su pagerinimo būtinumu.
Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino avansinio nuomos mokesčio mokėjimo taisykles. Remiantis sutarties laisvės principu, įtvirtintu CK 6.156 straipsnyje, šalys, sudarydamos nuomos sutartį, dėl nuomos mokesčio dydžio, šio mokesčio sudėtinių dalių ir mokėjimo tvarkos, jo apskaičiavimo metodikos susitaria laisva valia. Tuo atveju, jeigu šalys nuomos mokestį, nustatytą konkrečia pinigų suma, susitaria sumokėti iš karto (iš anksto), tai toks nuomos mokestis paprastai laikytinas avansiniu.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos.
Nutraukus nuomos sutartį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuomos mokesčio dalį, sumokėtą iš karto, pripažino avansiniu mokėjimu, bei priteisė jo dalį iš nuomotojo nuomininko naudai.
Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 3K-3-423-916/2016).
III. TEISMŲ PRAKTIKOS AKTUALIJOS DĖL FIDIC RAUDONOSIOS KNYGOS SĄLYGŲ TAIKYMO VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ATVEJU
Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-673-241/2016, kurioje buvo keliamas Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (FIDIC) užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinerinių darbų statybos sutarties sąlygų (raudonosios knygos) taikymo ir aiškinimo klausimas.
Teismas atmetė ieškovo, atlikusio atliekų išvežimo iš statybvietės darbus, reikalavimą priteisti nuostolius bei patirtas išlaidas, kurie buvo grindžiami FIDIC raudonosios knygos 7.8 punkto nuostatomis, pagal kurias nustatoma užsakovui prievolė sumokėti rangovui mokesčius už medžiagų pašalinimą po griovimo ir kasimo darbų ir už kitas perteklines medžiagas (gamtines ar pagamintas), išskyrus, kai jų šalinimo vietos, esančios statybvietėje, yra nurodytos sutartyje.
Teismas išaiškino, jog viešojo pirkimo metu įvykusio aiškinamojo susirinkimo protokolas, kuriame buvo aptarta rangovo pareiga išvežti atliekas iš statybvietės, yra rangos sutarties dalis, turinti viršenybę prieš kitus rangos sutartį sudarančius dokumentus, įskaitant ir FIDIC raudonosios knygos bendrųjų sąlygų atžvilgiu, todėl atmetė rangovo reikalavimą priteisti iš užsakovo patirtas papildomas išlaidas.
Teismas priimtą sprendimą taip pat motyvavo tuo, jog sudarius sutartį viešojo pirkimo būdu, skolos ir nuostolių pagal rangos sutartį priteisimas iš esmės reikštų laimėjusio tiekėjo (šiuo atveju ieškovių) pasiūlymo kainos keitimą (sumažinimą), kas pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalį yra imperatyviai draudžiama, ir dėl to galimų nuostolių riziką turėtų prisiimti tiekėjai.
IV. STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMAI ĮSITEISĖJA NUO 2017-01-01
Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas, kurios įsigalioja nuo 2017-01-01. Šiomis pataisomis nutarta patikslinti statytojo (užsakovo), rangovo ir ekspertizės rangovo teises, pareigas ir atsakomybę už vykdomus statybos darbus, supaprastinti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras ir sumažinti derinančių institucijų skaičių, sutrumpinti statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminus.
Priimtais pakeitimais nuspręsta įtvirtinti atestavimo supaprastintą procedūrą neypatingų statinio projektavimo ir statybos atveju, detalizuoti statybos techninės priežiūros privalomumo atvejus, numatyti statytojo, statančio statinį ūkio būdu atsakomybę, užtikrinti atliekamų statybos darbų kokybinius reikalavimus, patikslinti draudimo, statybos produktų eksploatacinių savybių deklaracijų rengimo privalomumo atvejus pritaikant abipusio pripažinimo principą.
Įstatymo pataisomis nutarta užtikrinti defektų, nustatytų per pirmuosius trejus statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų atlyginimą rangovui tapus nemokiam ar bankrutavus ne mažesne nei 5 proc. statinio statybos kainos suma, padidinta juridinių asmenų atsakomybė už savavališką statybą.
Priimtos pataisos numato specialiųjų architektūrinių, paveldosaugos ir saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų išdavimo tvarką, įteisintas neteisminis ginčų sprendimo dėl šių reikalavimų būdas– juos nagrinėti pavesta Aplinkos ir Kultūros ministrų sudarytai komisijai.
Parengta pagal LRS informaciją.
V. SAVAVALIŠKOS STATYBOS ĮTEISINIMAS BRANGS, O BAUDOS DIDĖS
Nuo 2017 metų sausio mėn., įsigaliojus 2016-06-30 priimtam Statybos įstatymo pakeitimo įstatymui Nr. XII-2573, bus pakeista Statybos įstatymo 1 priede „Įmokos už savavališkos statybos įteisinimą mokėjimo principai“.
Maksimali įmokos už savavališkos statybos įteisinimą padidinta iki 300 000 eurų (šiuo metu galiojančioje Statybos įstatymo redakcijoje įtvirtinta 144 810 maksimali įmokos riba).
Be to, įsigaliojus aptariamiems Statybos įstatymo 1 priedo pakeitimams, bus įtvirtintas atskira įmokos už savavališkos statybos įteisinimą formulė, tais atvejais, kai savavališkos statybos darbai, dėl kurių nebuvo surašytas savavališkos statybos aktas, buvo įteisinti išduodant statybą leidžiantį dokumentą ir šią aplinkybę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nustato išdavus statybą leidžiantį dokumentą.
Tokiu atveju įmokos apskaičiavimo formulėje atsiranda du papildomi kintamieji – laikotarpis nuo savavališkos statybos darbų pradžios iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir laikotarpis nuo savavališkos statybos darbų pradžios iki statybos užbaigimo, o jeigu statybos užbaigimo procedūros nebuvo atliktos, – iki fakto, kad nebuvo sumokėta įmoka, nustatymo momento.
Parengta pagal VTPSI informaciją.
_________________________________________________________________________________
Naujienas parengė:
GINTARAS STANKEVIČIUS
Nekilnojamojo turto, nuosavybės apsaugos, statybų ir sutarčių teisės praktikos grupės vadovas
Tel.: +370 5 2487467
El. p. vilnius@leadell.com
Kategorijos
-
Teisininko komentaras: Restitucinių nuostolių atlyginimas ikisutartiniuose santykiuose
21.10.2022LEADELL -
LEADELL naujienlaiškis: Nekilnojamojo turto projektų vystymas valstybinėje žemėje Baltijos šalyse
09.02.2022LEADELL -
Teisininko komentaras: Negatorinis ieškinys kaip nuosavybės teisių užtikrinimo būdas
01.04.2021LEADELL
Susijusios naujienos
Prenumeruoti LEADELL naujienlaiškį
