Naujienos
Teisininko komentaras: Covid19 įtaka nemokumo procesams (ne)buvo tokia reikšminga?
Visuotinė pandemija, neabejotina, turėjo įtakos viso pasaulio ekonomikai, neaplenkiant tiek įmonių veiklos rodiklių, tiek poveikio šeimos ūkių finansams. Tačiau šį kartą šiek tiek pozityvumo, vadovaujantis oficialia statistika.
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020-11-23 paskelbtais duomenimis* , 2019-11-23 jau buvo pradėtos 1418 bankroto procedūros (iš kurių 1177 – mažoms įmonėms), o tuo pačiu metu 2020 m. – 695 bankroto procedūros (iš kurių 569 – mažoms įmonėms).
Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2019-03-16 (dienos, kai 2020 m. buvo paskelbtas karantinas) iki 2019-11-23 bankroto bylų skaičius kilo nuo 364 iki 1418, o tuo pačiu laikotarpiu 2020 m. – nuo 274 iki 695. Taigi, nuo visuotinio karantino paskelbimo Lietuvoje buvo pradėta 421 bankroto procedūra, kai tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. – net 1054 bankroto procedūros.
Taigi, įmonių bankroto procedūrų, pradėtų 2020 m., skaičius net 51% mažesnis nei 2019 m.
Analogiška tendencija matoma tiek ir restruktūrizavimo bylų statistikoje – šis skaičius 2020 m. sumažėjo 17,2% (24 restruktūrizavimo bylos, palyginus su 29 bylomis 2019 m), tiek ir vertinant fizinių asmenų bankroto bylų statistiką – jų 2020 m. iškelta 19,5% mažiau nei 2019 m. (214 fizinių asmenų bankroto bylų, palyginus su 266 bylomis 2019 m.).
Savaime suprantama, tokius statistinius duomenis – naujų bankroto bei restruktūrizavimo procesų mažėjimą sudėtingais pandemijos laikais, galėjo įtakoti daugybė faktorių. Pavyzdžiui, 2020 m. beveik pilna apimtimi įsigaliojęs naujas nemokumo procesų reglamentavimas, nustatytas Juridinių asmenų nemokumo įstatymu (JANĮ), kuriame įtvirtinta privaloma ikiteisminė taikinamoji procedūra, galimai padėjusi kreditoriams bei skolininkams susitarti ir išvengti skolininko nemokumo. Kita vertus, nuo šių metų pradžios įsigaliojęs 375-500 Eur dydžio žyminis mokestis, kuriuo apmokestinamas pareiškimą dėl skolininkės įmonės bankroto bylos iškėlimo teismui teikiantis kreditorius, taip pat galėjo turėti įtakos – kreditoriai, taupydami lėšas, galimai vengia inicijuoti nemokumo procedūras skolininkams. Žinoma, visuomet išlieka tikimybė, jog sulėtėjęs gyvenimo tempas turi įtakos pareiškimų dėl naujų bankroto procesų iniciavimo pateikimo operatyvumui, o pandemijos pasekmės pasivis kiek vėliau. Juo labiau, kad ir pandemija bei visuotinis karantinas dar tikrai nesibaigė.
Vis tik, aukščiau nurodyti statistikos duomenys skatina pozityvumą. Šias nuotaikas dar labiau sustiprina ir 2020-11-26 viename didžiausių pasaulio žiniasklaidos portalų Bloomberg** pasirodęs straipsnis, jog Lietuva, nors ir labiausiai nukentėjusi per 2009 m. krizę, šįkart, tikimasi, bus geriausiai Covid19 pandemijos egzaminą išlaikiusi Europos Sąjungos ekonomika. Vadovaujantis Europos Komisijos duomenis, tikimasi, kad šįmet Lietuvos BVP kris mažiausiai Europos Sąjungoje – 2,2% (palyginimui, Ispanijos BVP, planuojama, kris 12,4%, Vokietijos – 5.6%, Lenkijos – 3.6%), o vartotojų pasitikėjimo indeksas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.
Šie duomenys nuteikia pozityviai, jog Lietuvos ekonomika greitai atsigaus po Covid19 pandemijos smūgių ir didžiulė nemokumo procesų banga nenusiris.
Visgi, jei matote, jog valdoma įmonė susidūrė su esminėmis nemokumo problemomis/ jūsų skolininkas vengia vykdyti įsipareigojimus laiku, primename esmines gaires įmonių vadovams bei kreditoriams kaip elgtis ir maksimaliai apsisaugoti nemokumo atveju.
Pažymime, kad įmonė yra laikoma nemokia, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 str. 7 d.).
Atkreiptinas dėmesys, kad šįmet įsigaliojusio (beveik visa apimtimi) JANĮ nuostatas aiškinantys teismai šiuos nemokumo požymius aiškina ne kaip alternatyvius, bet kaip kumuliatyvius, t. y. turi būti abu požymiai: tiek pradelstos turtinės prievolės, tiek įsipareigojimai, viršijantys juridinio asmens turto vertę. Taip pat vertinami ir kiti požymiai: nebevykdoma veikla arba vykdoma veikla nuostolinga, sistemiškai nevykdomi įsipareigojimai, nėra pakankamai turto įsipareigojimams padengti (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020-07-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1161-781/2020).
Jei jūsų vadovaujama įmonė yra nemoki (pradelsė prievolių įvykdymo terminus ir įsipareigojimai viršija turimo turto vertę):
• Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą ir inicijuoti nemokumo procesą.
• Juridinio asmens vadovas turi pareigą, t. y. privalo inicijuoti nemokumo procesą, jei jo valdoma įmonė yra nemoki. Žyminiu mokesčiu vadovo pareiškimas neapmokestinamas.
• Prieš pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui, vadovas turi atlikti privalomąją ikiteisminę taikinimo procedūrą, t. y.: informuodamas kreditorius apie įmonės nemokumą ir pasiūlydamas 15-30 dienų terminą sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka.
• Susitarimu dėl pagalbos galima susitarti dėl atitinkamų prievolių įvykdymo terminų išdėstymo, prievolių sumažinimo, kitų lengvatų įmonei, kurios padėtų išspręsti mokumo problemas.
• Jei kreditoriai nesutinka, juridinis asmuo privalo kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo.
• Atkreiptinas dėmesys, kad įmonės vadovui laiku neįvykdžius aukščiau nurodytų pareigų, vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šių pareigų nevykdymo ar pavėluoto vykdymo. Be to, teismas gali apriboti tokio vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo ar kolegialaus organo pareigas. Todėl būtina šias pareigas vykdyti itin atsakingai.
Jei jūsų skolininkas laiku nevykdo įsipareigojimų:
• Informuokite skolininką pranešimu apie neįvykdytą prievolę, pažymint, kad per 15-30 dienų neapmokėjus įsiskolinimo, nesudarius susitarimo dėl pagalbos arba nenusprendus procesą vykdyti ne teismo tvarka, bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo;
• Skolininkui nepradėjus bendradarbiauti ir neradus sprendimo, kreipkitės su pareiškimu į teismą. Žyminio mokesčio dydis – 375-500 Eur (priklausomai ar dokumentai teismui teikiami elektroniniu, ar popieriniu būdu).
• Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius, jog įmonės vadovas (įskaitant ir valdymo organų narius) pažeidė įstatyme numatytas fiduciarines pareigas (nebuvo tiek sąžiningas, lojalus, apdairus ir rūpestingas, kiek iš jo pagrįsta tikėtis), nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp vadovo veiksmų ir sukeltos žalos, vadovas privalo atlyginti bendrovei sukeltą žalą. Tokio pobūdžio ieškinius visų kreditorių vardu paprastai reiškia skolininko nemokumo administratorius. Kita vertus, jei skolininko vadovo (ar dalyvio) neteisėti veiksmai buvo nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, toks kreditorius gali reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo tiesiogiai skolininko vadovui (ar dalyviui), nepriklausomai nei nuo bankroto bylos iškėlimo fakto, nei bankroto proceso stadijos.
Susidūrus su nemokumu, nepriklausomai kurioje barikadų pusėje esate, būtinas kvalifikuotas teisinis patarėjas, kuris padės maksimaliai apginti bei apsaugoti jūsų interesus.
*http://www.avnt.lt/assets/Veiklos-sritys/Nemokumas/Nemokumo-duomenys-ir-analize/COVID/COVID-19-stebesena.pdf
**https://www.bloomberg.com/news/articles/2020-11-26/best-eu-economy-in-year-of-covid-was-bloc-s-worst-hit-after-2008
LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros
Advokatė Jurgita Najulytė
Kategorijos
Prenumeruoti LEADELL naujienlaiškį
