Naujienos
Teisės naujienų apžvalga 2023 m. sausis
I. TEISĖS NAUJIENŲ APŽVALGA 2023-01
1.1. Nuo 2023-01-01 įsigaliojo Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimas.
Aplinkos apsaugos įstatymas buvo papildytas 341 Papildymas numato, kad tais atvejais kai savivaldybės administruojamoje teritorijoje atsiranda žala aplinkai arba kyla tokios žalos grėsmė, o žalą sukėlę asmenys nesiima būtinų priemonių žalai išvengti/sumažinti ar pažeistos aplinkos būklei atstatyti, savivaldybės pačios ar per trečiuosius asmenis vykdytų įstatymu numatytas būtinas žalos suvaldymo priemones.
1.2. Nuo 2023-01-01 įsigaliojo gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai
Įsigaliojusiu pakeitimu, bus taikomas didesnis maksimalus neapmokestinamųjų pajamų dydis už 2023 ir vėlesnius mokestinius metus. Gyventojams, kurių mėnesio pajamos neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas didesnis – 7 500 eurų – metinis NPD. Gyventojams, kurių pajamos per mėnesį viršija 1 926 eurus, bus išlaikytas šiuo metu taikomas NPD. Pagal priimtą pakeitimą Pajamos į rankas didėtų asmenims, uždirbantiems iki maždaug vieno vidutinio darbo užmokesčio, ir nesikeistų daugiau uždirbantiems asmenims.
1.3. Nuo 2023-01-01 pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimai
Įsigaliojusiu pakeitimu neribotam laikui pratęsiamas šiuo metu galiojančio lengvatinio 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifo taikymas turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms. Taip pat laikinai pratęsiamas šiuo metu galiojančio lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymas restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui.
9 procentų PVM tarifo taikymas visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių, sporto renginių, sporto klubų lankymui ir kitų asmenų, teikiančių panašias į sporto klubų teikiamas paslaugas, lankymui ir 9 procentų PVM tarifo taikymą atlikėjų (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito asmens, vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius) teikiamoms atlikimo paslaugoms.
II. TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA
2.1. LVAT 2022-02-08 sprendimas administracinėje byloje eA-130-821/2023
LVAT sprendė klausimą susijusi su advokato teise rinkti informaciją reikalinga teikti teisinėms paslaugoms.
Klientai kreipėsi į advokatą prašydami peržiūrėti nekilnojamojo turto mainų sutartį. Klientų butas buvo realizuotas varžytynėse. Klientai vedė derybas su naujaisiais buto savininkais dėl mainų sutarties siekdami įsigyti savo butą atgal. Klientai atsisakė išsikelti iš buvusio buto, nes jiems vis dar priklausė žemės sklypas, kuriame yra Butas, o naujieji Buto savininkai kategoriškai atsisakė sudaryti servituto sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu.
Advokatas iš esmės vieninteliu būdu gali įrodyti, kad konkretus asmuo užsiima ar neužsiima nekilnojamojo turto verslu – prekyba ir turi profesionalios patirties, tai yra patikrinti konkretaus asmens nekilnojamojo turto sąrašą su istorija. Tą advokatas padarė du kartus rengdamas ieškinį dėl Buto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.
Netrukus advokatas gavo suinteresuotų asmenų paklausimą, kodėl buvo vykdytos jų turto paieškos Nekilnojamojo turto registre. Advokatas pateikė paaiškinimus, kam buvo reikalinga ši informacija. Tretieji suinteresuoti asmenys parašė skundą Duomenų apsaugos inspekcijai, ir advokatas gavo klausimus iš inspekcijos apie duomenų rinkimo teisinius pagrindus ir panaudojimo tikslus. Advokatas pateikė paaiškinimus. Inspekcija priėmė sprendimą, kad rinkdamas įrodymus advokatas pažeidė duomenų kiekio mažinimo principą, nes teikdamas prašymą galėjo iš Registrų centro gauti tik suinteresuotiems asmenims priklausančių nekilnojamojo turto vienetų skaičių.
Pirmos instancijos teismas advokato skundą dėl inspekcijos sprendimo atmetė. Teismo vertinimu, nei Advokatūros įstatymo 39 ar 44 straipsniai, nei kitų teisės aktų nuostatos neatitinka reikalavimų tam, kad advokatas, vykdydamas savo veiklą ir rinkdamas informaciją iš valstybės registrų ar kitų šaltinių, galėtų jais remtis ir teigti, jog tokie veiksmai laikomi teisine prievole, pareiga kliento atžvilgiu.
Anot teismo, inspekcija pagrįstai nusprendė, jog advokatams jų veiklą reglamentuojančiame teisės akte įtvirtinta teisė, bet ne pareiga, vykdant advokato veiklą ir teikiant teisines paslaugas, rinkti informaciją iš valstybės registrų ar kitų šaltinių, todėl remtis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu, kuris teigia, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas, kai tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė, šiuo atveju advokatas neturėjo teisinio pagrindo.
Neįrodžius asmens duomenų tvarkymo veiksmų teisinio pagrindo, konstatuotina, jog informacija apie trečiuosius suinteresuotus asmenis ir jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą šiuo konkrečiu atveju buvo renkama nepagrindus nė vieno BDAR nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus, taip pat prieštaraujant duomenų kiekio mažinimo principui, todėl inspekcija pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė BDAR nuostatas.
Advokatas VAAT sprendimą apskundė LVAT. LVAT savo sprendime išaiškino, kad advokatas vykdydamas advokato veiklą, turi teisę savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją. Tokio pobūdžio nuostatos yra įtvirtintos Advokatūros įstatymo 44 str. ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str.
Aiškindamas šias įstatymo nuostatas LVAT nurodė, kad advokatai turi teisę gauti registre tvarkomus duomenis, reikalingus teisinėms paslaugoms, t. y. tiek teisės konsultacijoms (patarimams teisės klausimais), tiek teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimui, tiek atstovavimui teisės klausimais, tiek gynybai bei atstovavimui bylų Įgyvendindami šią teisę advokatai privalo pagrįsti prašomų pateikti Registro duomenų reikalingumą, t. y. jų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.
Advokatų teisinio statuso ypatumai suponuoja jų diskreciją savarankiškai (nepriklausomai) nuspręsti dėl teisinių paslaugų teikimo apimties, taigi ir dėl to, kokie registre tvarkomi duomenys jiems yra reikalingi, siekiant užtikrinti, kad jų teikiamos teisinės paslaugos būtų kokybiškos.
Dėl šios priežasties advokato interesas iš registro gauti teisinių paslaugų teikimui reikalingus duomenis visais atvejais, kai tokie duomenys yra susiję su konkrečios teisinės paslaugos teikimu ir, šią paslaugą teikiančio advokato nuomone, yra būtini jai teikti, yra viršesnis už duomenų subjekto, kurio asmens duomenys yra Registre, teises ir laisves.
LVAT pažymėjo, kad reikalavimas registro tvarkytojui, gavusiam advokato paaiškinimą bei akivaizdžius įrodymus, kad prašomi pateikti Registro duomenys yra reikalingi teisinių paslaugų teikimui, atlikinėti papildomus tyrimus (iš advokato ir (arba) jo kliento reikalauti papildomų paaiškinimų, dokumentų ir pan.), inter alia dėl advokato kliento teisės gauti konkrečią teisinę paslaugą, arba kvestionuojant advokato diskreciją pasirinkti konkrečias priemones kaip ir (arba) kokia apimtimi konkreti teisinė paslauga turėtų būti teikiama, būtų nesuderinamas su advokato teisiniu statusu. Tokiu būdu būtų pažeistas advokato veiklos laisvės ir nepriklausomumo, principas.
Atsižvelgusi į advokato diskreciją pasirinkti konkrečias priemones kaip ir (arba) kokia apimtimi konkreti teisinė paslauga turėtų būti teikiama LVAT darė išvadą, kad pareiškėjas negali būti laikomas pažeidusiu BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą.
2.2. LAT 2022-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/202
Kasacinis teismas sprendė klausimą dėl sutarties sudarymo momento.
Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia atsakovų 2017-07-26 sudarytą notarinę dovanojimo sutartį civilinio kodekso (toliau – CK) 66straipsnio – actio pauliana pagrindu ir prašė taikyti vienašalę restituciją.
LAT išaiškino, kad atsakovų sudaryti dovanojimo sandoriai buvo sudaryti anksčiau, nei atsirado ieškovės reikalavimo teisė į atsakovą. Aplinkybė, kad minėti dovanojimo sandoriai įforminti 2017-07-26 sudaryta notarine dovanojimo sutartimi, nekeičia tikrosios šalių valios ir fakto, jog lėšos buvo perduotos iki atsirandant ieškovės reikalavimams. Dovanojimo sandorių sudarymo metu atsakovas nebuvo ieškovės skolininkas, taigi spręsti, kad šiais sandoriais buvo pažeistos ieškovės teisės, nėra pagrindo.
LAT išaiškino, kad jeigu pagal įstatymus sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma. Nagrinėjamu atveju LAT sprendė, kad dovanojimo sutartis yra realinė ir laikoma sudaryta perdavus dovanojamą daiktą (CK 6.465 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi dovanojimo sutarčiai, kaip realiniam sandoriui, taikytina CK 6.181 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad, kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą būtinas turto perdavimas, sutartis laikoma sudaryta nuo atitinkamo turto perdavimo.
Dovanojimo sutartys laikytinos sudarytomis lėšų pervedimo momentu, o vėlesnis šių sutarčių įforminimas notarine tvarka, nekeičia fakto, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta daikto perdavimo momentu.
Teisės naujienų apžvalgą parengė Tadas Puzinas, advokato padėjėjas, LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontora
Kategorijos
Prenumeruoti LEADELL naujienlaiškį
