Naujienos

I. TEISĖS NAUJIENŲ APŽVALGA

• 2021-03-23 priimta Lietuvos Respublikos notariato įstatymo pataisa, kuria remiantis, notariniai veiksmai galės būti atliekami ne tik notaro biure, tačiau ir nuotoliniu būdu.

• Nuo 2021-03-01 įsigaliojo įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimai.

• Nuo 2021-03-02 patvirtinta Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos skundų nagrinėjimo tvarka.

II. TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA

• LAT 2021 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-823/2021 išsprendė klausimą dėl kasacijos galimybės dėl teismo nutarties nemokumo bylos iškėlimo klausimo įsigaliojus JANĮ.

• LAT 2021 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2021 išsprendė klausimą dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių asmens suinteresuotumą vykdomojoje byloje ir tokio asmens teisę gauti informaciją apie vykdymo eigą, aiškinimo ir taikymo.
• LAT 2021 m. kovo 17 d. nutartimi Nr. e3K-3-6-916/2021 sprendė klausimą dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių sprendimų vykdymo procesą – antstolio veiksmus šiam nurašant lėšas iš turto, kuriam taikytas turto areštas baudžiamojo proceso tvarka, aiškinimo ir taikymo.

1. TEISĖS NAUJIENŲ APŽVALGA

1.1. 2021-03-23 priimta Lietuvos Respublikos notariato įstatymo pataisa, kuria remiantis, notariniai veiksmai galės būti atliekami ne tik notaro biure, tačiau ir nuotoliniu būdu.

Ši pataisa numato, kad notarai gali nuotoliniu būdu atlikti notarinius veiksmus, jeigu užtikrina, kad bus laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių asmens tapatybės nustatymą, reikalavimų nustatant asmens tapatybę, gali nuotoliniu būdu išaiškinti notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes ir įsitikinti asmens valia, kuri patvirtinama kvalifikuotu elektroniniu parašu. Notarai taip pat turi imtis priemonių, kad būtų užtikrinta notaro tvarkomos elektroninės informacijos sauga ir kibernetinis saugumas, naudojamos tinkamos techninės ir organizacinės asmens duomenų tvarkymo priemonės, sudarytos techninės galimybės tinkamai perduoti duomenis valstybės registrams ir informacinėms sistemoms. Šios priemonės turės būti užtikrinamos naudojantis bendra notarų rūmų informacinių technologijų platforma.

1.2. Nuo 2021-03-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimai.

Atsisakoma vizų skirstymo į vienkartines ir daugkartines

Šiuo pakeitimu atsisakyta nacionalinių vizų skirstymo į vienkartines ir daugkartines. Vienkartinės vizos buvo išduodamos užsieniečiams, gavusiems leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau neatsiėmus leidimo, užsienietis negalėdavo išvykti iš Lietuvos ir vėl į ją sugrįžti nesikreipdamas dėl naujos vizos išdavimo, dėl ko buvo nepagrįstai ribojama užsieniečio teisė atvykti į Lietuvą. Atsižvelgiant į tai, buvo atisakyta vizų skirstymo į vienkartinę ir daugkartinę ir palikta tik nacionalinė viza.

Papildytas sąrašas atvejų, kai užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje

Ankstesnėje redakcijoje buvo reglamentuojama, kad vienas iš atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą dirbti ar jį panaikinti pagrindų yra aplinkybė, kad darbdavys (juridinis asmuo) yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir už kitus įstatyme nurodytus pagrindus, tačiau nebuvo reglamentuotas atvejis, kai už analogiškus pažeidimus buvo baustas darbdavio (juridinio asmens) vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Naujoje redakcijoje yra patikslinama papildant, kad užsieniečiui leidimą laikinai gyventi atsisakoma išduoti ar pakeisti, jei darbdavio, priimančiosios įmonės ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.

Lengvatos dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje užsieniečiams, turintiems aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą

Šiuo pakeitimu nustatyta, kad teisėtai Lietuvoje esantis užsienietis, dirbantis aukštos profesinės kvalifikacijos darbą ir norintis keisti darbdavį, turi kreiptis į Migracijos departamentą tik tuo atveju jeigu užsienietis tai ketina daryti per pirmuosius dvejus teisėto darbo Lietuvoje metus. Vėliau tokie užsieniečiai gali keisti darbdavį nesikreipdami į Migracijos departamentą dėl leidimo keisti darbdavį. Prieš tai galiojusioje redakcijoje užsienietis, norėdamas keisti darbdavį, visais atvejais turėdavo informuoti Migracijos departamentą.

1.3. Nuo 2021-03-02 patvirtinta Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos skundų nagrinėjimo tvarka.

Patvirtintas tvarkos aprašas taikomas fizinių ir juridinių asmenų skundų, gautų dėl teisės aktų, kurių priežiūrą atlieka Inspekcija, pažeidimų, nagrinėjimui.

Reikalavimai skundo pateikimui ir turiniui

Tvarkoje nustatyta, jog anoniminiai skundai nenagrinėjami, jeigu Inspekcijos direktorius nenusprendžia kitaip. Priimant sprendimą nagrinėti anoniminį skundą, atsižvelgiama į galimą subjektų, kurių teisės ir teisėti interesai, galimai pažeisti, skaičių, asmens duomenų tvarkymo pobūdį, įvertinama, ar konkrečiu atveju gali būti pažeistas viešasis interesas, taip pat, ar yra gauta daugiau pranešimų ar skundų dėl skundžiamų veiksmų ir ar informacija skunde yra pagrįsta ir pakankama.

Skundo priėmimo kriterijai

Sprendžiant skundo priėmimo klausimą yra remiamasi šiais kriterijais:  atsižvelgiama, ar skundas pateiktas tinkamo subjekto; ar pateikti atstovo įgaliojimus patvirtinantys dokumentai; ar pateikti dokumentai, patvirtinantys skundo teikiančio subjekto veikimą asmens duomenų apsaugos srityje; ar skundžiamas asmuo (jeigu skundžiamas juridinis asmuo) yra registruotas juridinių asmenų registre; ar nėra aplinkybių, kurioms esant skundą privaloma atsisakyti nagrinėti; ar skundas nėra akivaizdžiai nepagrįstas ar neproporcingas; ar pareiškėjas yra kreipęsis į duomenų valdytoją prieš pateikiant skundą Inspekcijai; ar skundas yra susijęs su tarpvalstybiniu duomenų tvarkymu.

Taikus skundo išsprendimas

Kai skundą teikiantis asmuo nurodo, kad sutinka, jog skundas būtų išspręstas taikiai, duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui patenkinus duomenų subjekto prašymą, Inspekcija raštu pasiūlo skundžiamam asmeniui patenkinti duomenų subjekto reikalavimą. Jei skunde neišreikšta duomenų subjekto valia dėl taikaus skundo išsprendimo, Inspekcija raštu kreipiasi į pareiškėją dėl nuomonės dėl taikaus skundo išsprendimo gavimo.

2. TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA

2.1. LAT 2021 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-823/2021 išsprendė klausimą dėl kasacijos galimybės dėl teismo nutarties nemokumo bylos iškėlimo klausimo įsigaliojus JANĮ.

Faktinės aplinkybės:

Pareiškėjas siekė bendrovei iškelti restruktūrizavimo bylą, o suinteresuotas trečiasis asmuo prašė bendrovei iškelti bankroto bylą. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, kadangi vienas iš proceso dalyvių bandė dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė iškelti bankroto bylą, pateikti kasacinį skundą. Taigi, kilo klausimas, ar nutartis dėl bankroto bylos neiškėlimo gali būti kasacijos objektas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išaiškinimai:

Teisėjų kolegija konstatavo, kad iki JANĮ įsigaliojimo galiojęs Įmonių bankroto įstatymas tiesiogiai įtvirtino, kad kasacija dėl teismo nutarties nemokumo bylos iškėlimo klausimu yra negalima. Toks teisinis reglamentavimas buvo pagrįstas, be kita ko, tuo, jog iškėlus bankroto bylą įmonei pagal įstatymą iš karto suteikiamas specialusis statusas (atitinkamai „restruktūrizuojama“ arba „bankrutuojanti“), stabdomas jos prievolių vykdymas, iškėlus bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, įprastai nutraukiamos darbo sutartys su įmonės darbuotojais, kt. Tokios pat teisinės pasekmės įmonei iškėlus nemokumo bylą nustatytos ir JANĮ.

LAT konstatavo, kad nors JANĮ 25 straipsnyje, kitaip nei iki JANĮ priėmimo galiojusiose ĮBĮ ir ĮRĮ nuostatose, nėra tiesiogiai įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta išnagrinėjus atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dėl nemokumo bylos iškėlimo, yra galutinė ir neskundžiama. Taigi, LAT pažymėjo, kad JANĮ įstatymo rengimo medžiagos analizė nesudaro pagrindo spręsti, kad įstatymų leidėjo valia priimant JANĮ buvo keisti iki  įsigaliojimo galiojusią tvarką ir leisti kasaciją dėl teismo nutarčių dėl nemokumo bylos iškėlimo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad nors tokio pobūdžio teisinio reglamentavimo pokytis, atsižvelgiant į kasacijos draudimo šios kategorijos bylose galiojimo trukmę iki JANĮ priėmimo ir į tai, kad teisinis reglamentavimas, kuriuo iki JANĮ įsigaliojimo buvo grindžiami kasacijos dėl teismo nutarčių iškelti juridinio asmens nemokumo bylą ribojimai, priėmus JANĮ, išliko iš esmės nepakitęs, neabejotinai būtų esminis, JANĮ aiškinamajame rašte apie tokius įstatymo leidėjo ketinimus nėra užsimenama.

2.2. LAT 2021 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2021 išsprendė klausimą dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių asmens suinteresuotumą vykdomojoje byloje ir tokio asmens teisę gauti informaciją apie vykdymo eigą, aiškinimo ir taikymo.

Faktinės aplinkybės:

Pareiškėjas  teismui pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydamas įpareigoti antstolę per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškėjo advokatei informaciją bei dokumentų kopijas apie vykdomosios bylos priverstinio vykdymo eigą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išaiškinimai:

Teisėjų kolegija išaiškino, kad   nors vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir skolininkas, tačiau vykdymo procese gali dalyvauti ir kiti suinteresuoti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (CPK 633 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suinteresuoti asmenys vykdymo procese nebūtinai turi sutapti su dalyvaujančiais byloje asmenimis, išvardytais CPK 37 straipsnyje: dalis tokių asmenų, dalyvavusių sprendžiant ginčą, vykdymo procese gali nebedalyvauti ir, priešingai, vykdymo procesas gali apimti daugiau asmenų, nei nagrinėjant bylą teisme.

Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, materialiosioms teisėms ir pareigoms tarp bylos šalių nagrinėjama civilinė byla tiesioginės įtakos neturi. Vis dėlto CPK 37 ir 47 straipsniais įtvirtinta galimybė dalyvauti byloje ir tokiems asmenims. Tai grindžiama tuo, kad bylos baigtis gali turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos asmens teisinei padėčiai.

Vis dėlto nors asmuo ir dalyvauja nagrinėjamoje byloje kaip trečiasis asmuo, tai savaime neteikia pagrindo daryti išvadą, kad toks asmuo visada turės interesą dėl vykdymo veiksmų ir kad jis bus laikomas suinteresuotu asmeniu vykdymo procese pagal CPK 633 straipsnį. Laikyti asmenį suinteresuotu asmeniu vykdymo procese CPK 633 straipsnio 2 dalies prasme ar ne, kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti sprendimą vykdantis antstolis, įvertindamas tokiam asmeniui vykdymo veiksmais sukeliamas pasekmes; iš dalies tai priklauso ir nuo byloje spręstų reikalavimų – jei teismo sprendimu nuspręsta dėl asmens teisių ar pareigų, tai ir tokio sprendimo vykdymas (atskiri vykdymo veiksmai) dažniausiai turės įtakos tokio asmens materialiosioms teisėms.

Sprendžiant, ar pareiškėjas turi teisę susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, turi būti įvertintas tokios jo siekiamos įgyvendinti teisės tikslas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga užtikrina bylos medžiagos viešumo principo įgyvendinimą, kai byloje dalyvaujantys asmenys, suinteresuoti konkretaus rezultato pasiekimu, gali dalyvauti ne tik priimant sprendimą, bet ir jį vykdant.

Kadangi suinteresuotas asmuo vykdymo procese nustatomas kiekvieną kartą individualiai, įvertinus, kokią įtaką asmens teisėms ir pareigoms turės konkretaus vykdomojo dokumento vykdymas, jo teisių turinys bus siauresnis nei išieškotojo ir skolininko, nes jis yra daugiau vykdomojo proceso aktyvus stebėtojas nei realiai jame tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, atsisakyti išieškojimo, galintis atlikti asmuo. Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens statusą, konstatuotina, kad jis neturi teisės dalyvauti atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, sudaryti taikos sutartis, reikšti prašymus ar nušalinimus, ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą, tačiau kitos teisės, kurias turi tiek išieškotojas, tiek skolininkas, tokios kaip teisė susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą, apskųsti antstolio veiksmus, turi būti suteiktos ir suinteresuotam asmeniui vykdymo procese. 

Nors asmens teisė gauti informaciją ir ypač ja naudotis nėra absoliuti, tačiau pažymėtina, kad taip pat negali būti nepagrįstai ribojama asmens teisė gauti jam reikalingą informaciją, jeigu toks asmuo nurodo siekiamos gauti informacijos naudojimo tikslą, priežastis, kodėl jam tokios informacijos reikia, bei būdus, kaip ir kokiu būdu asmuo gautą informaciją tvarkys. 

Pažymėtina, kad tinkamas asmens teisės gauti informaciją apie vykdymo eigą užtikrinimas yra svarbi asmens turtinių teisių įgyvendinimo prielaida, nes asmuo, laiku negavęs tikslios ir išsamios informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo dėl savo teisių įgyvendinimo ar reikalavimų pateikimo.

2.3. LAT 2021 m. kovo 17 d. nutartimis Nr. e3K-3-6-916/2021 sprendė klausimą dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių sprendimų vykdymo procesą – antstolio veiksmus šiam nurašant lėšas iš turto, kuriam taikytas turto areštas baudžiamojo proceso tvarka, aiškinimo ir taikymo.

Faktinės aplinkybės:

Pareiškėjas nurodė, kad antstoliui pateiktas prašymas nedelsiant vykdyti lėšų nurašymą iš skolininkės UAB „EU Mining Equipment“ banko sąskaitos ir užbaigti vykdomąją bylą. Antstolis atsisakė tenkinti prašymą ir nurodė, kad skolininkės lėšos sąskaitoje yra areštuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, todėl išieškojimas iš šio turto negalimas, iki bus panaikintas apribojimas ikiteisminio tyrimo byloje. Ginčas kilo dėl antstolio atsisakymo vykdyti išieškojimą iš pagal BPK nuostatas areštuoto turto.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išaiškinimai:

CPK 626 straipsnio, reglamentuojančio privalomus vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindus, 2 dalyje vienu iš privalomų vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų nurodytas tas pagrindas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas BPK nustatyta tvarka (CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi, šiai normai taikyti turi būti BPK nustatyta tvarka laikinai apribotos teisės ar areštuotas skolininko turtas. Ši nuostata dėl vykdymo veiksmų sustabdymo taikoma kartu su CPK 626 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas, t. y. vykdymo veiksmų nestabdo ta aplinkybė, jeigu laikinai apribotos teisės ar areštas skirtas tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti. Tokiu atveju išieškojimas iš lėšų vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka.

CPK 689 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus duomenis iš Turto arešto aktų registro apie skolininko lėšų areštą (areštus) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, pateikti nurodymai priverstinai nurašyti skolininko lėšas sustabdomi ir nevykdomi tiek, kokio dydžio lėšų suma yra areštuota, t. y., gavus duomenis apie lėšų areštą BPK tvarka, pateikti nurodymai priverstinai nurašyti lėšas sustabdomi ir nevykdomi. Tai reiškia, kad arešto uždėjimas BPK nustatyta tvarka šios įstatymo nuostatos pagrindu yra procesinis pagrindas sustabdyti lėšų nurašymą ir jo nevykdyti, neatsižvelgiant į eiliškumą. Aplinkybė, kad lėšos BPK nustatyta tvarka yra areštuotos, pagal šią įstatymo nuostatą vertintina kaip specialioji CPK 626 straipsnio 3 dalies norma.

CPK 689 straipsnio 5 dalyje taip pat nurodyta, kad, lėšų apribojimų informacinėje sistemoje iš Turto arešto aktų registro gavus antstolio nurodymą areštuoti skolininko lėšas, pateikti nurodymai priverstinai nurašyti skolininko lėšas vykdomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka pagal CPK 626 straipsnio 3 dalyje ir 754 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus duomenis iš Turto arešto aktų registro apie areštą (areštus) pagal teismo nutartį (nutartis) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko lėšoms su nurodytu reikalavimų patenkinimo eiliškumu arba duomenis apie tai, kad nurodymą pateikia antstolis, institucija ar pareigūnas, turintys teisę areštuoti skolininko lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdomi pateikti tos pačios ir (ar) pirmesnės eilės nurodymai šio kodekso 626 straipsnio 3 dalyje ir 754 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios įstatymo nuostatos įtvirtina, kad antstolio pateikti, teismo ar kitų institucijų ar pareigūnų pateikti privalomi nurodymai vykdomi CPK 626 straipsnio 3 dalyje ir 754 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 689 straipsnio 1–4 dalyse reglamentuojami dokumentų teikimo per PLAIS subjektai ir tvarka, o CPK 689 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama nurodymų privalomai nurašyti lėšas vykdymo tvarka, aktuali nagrinėjamoje byloje keliamiems klausimams. Vykdymo eiliškumas tampa aktualus tokiu atveju, kai vykdymo veiksmai gali būti atliekami, t. y. eiliškumas, dėl kurio pasisakyta CPK 689 straipsnio 5 dalies tolesniuose sakiniuose, tampa svarbus tuo atveju, kai daliai lėšų gali būti vykdomas išieškojimas. Jeigu visoms lėšoms ar jų daliai yra taikytas areštas BPK nustatyta tvarka, ši tvarka netaikoma.

Sistemiškai aiškinant visas CPK 689 straipsnio 5 dalies nuostatas, darytina išvada, kad, esant duomenims dėl skolininko lėšų arešto PLAIS sistemoje, jokie kiti nurodymai nevykdomi tokia apimtimi, kiek yra areštuota, t. y. vykdymo veiksmai stabdomi ir todėl kiti nurodymai negali būti vykdoma.

LEIDINIO BENDRAAUTORIAI:
Jurgita Najulytė
Advokatė
Tel.: +370 5 2487467
El. p. jurgita.najulyte@leadell.com

Radvilė Kvederaitė
Teisininko asistentė
Tel.: +370 5 2487467
El. p. radvile.kvederaite@leadell.com