Naujienos

I. TEISĖS AKTŲ APŽVALGA:

• 2020 m. spalio 15 d. priimtas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 179 str. 4 d. pakeitimo įstatymas, kuris įsigalioja nuo 2021-01-01.
• 2020 m. spalio 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl viešosios įstaigos pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro steigimo ir valstybės turto investavimo.
• Nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 31 ir 33 straipsnių pakeitimai.
• Nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo redakcija.

II. TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA:

• LAT 2020 m. spalio 14 d. nutartimi Nr. e3K-3-426-248/2020 pasisakė dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų, kurie remiasi trečiųjų asmenų pajėgumu, kvalifikacijos tikrinimą, aiškinimo ir taikymo.
• LAT 2020 m. spalio 28 d. nutartimi Nr. e3K-3-278-403/2020 pasisakė dėl ieškovo patirtos žalos į atvaizdą.

I. TEISĖS AKTŲ APŽVALGA:

1.1. 2020 m. spalio 15 d. priimtas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 179 str. 4 d. pakeitimo įstatymas, kuris įsigalioja nuo 2021-01-01.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 179 str. 4 dalies pakeitimu numatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijos:
• turi juridinio asmens statusą;
• veikia kaip profesinių sąjungų organizacija nepertraukiamai bent trejus metus;
• turi savarankišką organizacinę struktūrą;
• turi ne mažiau kaip penkis darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį;
• organizacija jungia ne mažiau kaip 7 skirtingas šakos ir (ar) teritoriniu lygiu veikiančias profesinių sąjungų organizacijas, kurių padaliniai veikia ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos Respublikos apskričių teritorijose;
• dėl jų nėra galiojančio apkaltinamojo teismo nuosprendžio;
• joms neiškelta bankroto byla arba bankroto procesas nevykdomas ne teismo tvarka, nesiekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais;
• jos neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir jos nėra skolingos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
• jungia ne mažiau kaip 15 procentų visų Lietuvos profesinių sąjungų narių;
• priklauso Europos Sąjungos (toliau – ES), Europos ekonominės erdvės organizacijoms arba kitoms tarptautinėms organizacijoms, kuriose daugiau kaip pusė narių yra ES valstybės narės arba daugiau kaip pusė ES valstybių narių priklauso tarptautinei organizacijai, kuriose mokamas nario mokestis.

1.2. 2020 m. spalio 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl viešosios įstaigos pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro steigimo ir valstybės turto investavimo.

Šiuo nutarimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – LR Vyriausybė) nutarė įsteigti viešąją įstaigą Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą (toliau – Įstaiga).
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – Finansų ministerija) yra paskiriama atstovauti valstybei, kaip Įstaigos steigėjai. Finansų ministerijai, LR Vyriausybė pavedė įgyvendinti valstybės, kaip Įstaigos dalininkės, turtines ir neturtines teises bei pareigas.
Vyriausybė nustato, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis finansinis turtas – 30 000 (trisdešimt tūkstančių) eurų iš Finansų ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų perduodamas Įstaigai, kaip valstybės įnašas.
Steigti Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centrą paskatino naujos technologijos ir jų teikiamos galimybės, dėl kurių keičiasi finansų sektorius, tarptautinių organizacijų (Tarptautinio valiutos fondo, Europos Komisijos, Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų komiteto, MONEYVAL) rekomendacijos ir siekis įgyvendinti Lietuvoje geriausią tarptautinę pinigų plovimo prevencijos praktiką, užtikrinančią efektyviausią kovą su šiuo reiškiniu.
Įstaigos veiklos tikslai:
• dalytis informacija apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tipologijas, sukurti tam specialią informacijos apsikeitimo platformą;
• atlikti tyrimus, vertinimus ir analizes, rengti apibendrinimus, gaires, rekomendacijas, metodikas ir teisėkūros iniciatyvas tobulinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistemą;
• padėti privačiojo sektoriaus subjektams atlikti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos vidaus rizikos vertinimą;
• stiprinti viešojo ir privačiojo sektorių subjektų darbuotojų kompetenciją pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje, organizuoti mokymus, seminarus, konferencijas ir kitus renginius;
• viešinti bendradarbiavimo bei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo Lietuvoje veiklą.
Plačiau: https://www.lb.lt/lt/pinigu-plovimo-prevencijos-kompetenciju-centras

1.3. 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 31 ir 33 straipsnių pakeitimai.

Įsigaliojančiais straipsnių pakeitimais, keisis bendrovių, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, valdybų ir stebėtojų tarybų sudarymo tvarka.
Tokiais pakeitimais užtikrinama, kad nepriklausomumo standartai veiks ne kažkieno interesais, o bendrajam gėriui. Šie standartai dabar atitinka tokius, kokie yra numatyti tarptautinėse rinkose.
Pataisos numato, kad ne mažiau kaip 1/3 valdybos narių bent metus negalės vadovauti šiai bendrovei su ja susijusiai įmonei ar joje dirbti, neturėti su jomis verslo ryšių, nebūti susiję su įmonės auditoriais, nebūti jų stebėtojų tarybos nariais arba akcininkais, valdančiais daugiau nei penktadalį balsų. Valdyboje negalės dirbti tokių akcininkų ar vadovų artimieji – nuo sutuoktinių iki vaikaičių ir jų sutuoktinių.
Tokių pareigų negalės užimti ir tie, kurie bendrovės kolegialaus organo nariu buvo ilgiau kaip 10 metų.

1.4. Nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo redakcija.

Nauja Viešojo administravimo įstatymo redakcija įstatymų leidėjas išgrynino viešojo administravimo turinį, iš dalies susiaurindamas viešojo administravimo sritis ir kai kurias sritis reglamentuodamas kaip veiklą, kuri nors ir privalomai vykdoma visuose viešojo administravimo subjektuose, tačiau taip pat gali būti vykdoma ir privačiuose subjektuose. Tai reiškia, kad vien viešojo administravimo veiklos vykdymas savaime neleis tam tikro subjekto priskirti viešojo administravimo subjektų grupei.
Siekiant išgryninti viešojo administravimo turinį, taip pat naujoje Viešojo administravimo įstatymo redakcijoje viešojo administravimo sritys papildytos nauja sritimi – administracinių sprendimų priėmimu, kartu pakeičiant administracinio sprendimo sąvoką, šią prilyginus buvusiai individualaus administracinio akto sąvokai, ir detaliau reglamentuojant administracinių sprendimų priėmimo procesą.
Patobulintas asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo reglamentavimas, atsisakant prašymų pateikimo ir nagrinėjimo reglamentavimo teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme ir numatant, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinės pagal Viešojo administravimo įstatymą ir Vyriausybės patvirtintas taisykles ar kitus įstatymus įgyvendinančius teisės aktus.
Taip pat patobulintas ūkio subjektų priežiūros reglamentavimas, tikslinant priežiūros srityje taikomas sąvokas, procedūras ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių ūkio subjektų priežiūrą, taikymo ribas atliekant ūkio subjektų priežiūrą.

II. TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA:

2.1. LAT 2020 m. spalio 14 d. nutartimi Nr. e3K-3-426-248/2020 pasisakė dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų, kurie remiasi trečiųjų asmenų pajėgumu, kvalifikacijos tikrinimą, aiškinimo ir taikymo.

Faktinės aplinkybės:
VšĮ Vilniaus universitetas vykdė tarptautinį Medicinos fakulteto Mokslo centro statybos darbų pirkimą, jo laimėtoja preliminariai buvo nustatyta Turkijoje registruota bendrovė. Perkančioji organizacija, iš ieškovės gavusi prašomus kvalifikaciją pagrindžiančius duomenis, nustatė, kad ši neatitinka vienos iš tiekėjų kvalifikacijos sąlygų dėl profesinio pajėgumo, susijusio su statybos vadovo patirtimi. Šalims susirašinėjant dėl šios aplinkybės, ieškovė savo iniciatyva pateikė naujo pasitelkiamo trečiojo asmens, kurio patirtimi grindė pirmiau nurodytą kvalifikacijos reikalavimą, kandidatūrą, tačiau atsakovė jos pasiūlymą atmetė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas pirmiausia išaiškino, kad trečiojo asmens nurodymas tiekėjo pasiūlyme laikytinas tik kaip prielaida (išankstinė sąlyga) taikyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 49 straipsnio 4 dalies nuostatą, pagal kurią leidžiama netinkamus trečiuosius asmenis pakeisti, tačiau nereiškia šios normos taikymo tikslaus rezultato, t. y. vienais atvejais tiekėjams turės būti leidžiama keisti pasitelkiamą ūkio subjektą, kitais – ne.
Teisėjų kolegija nurodė, kad, perkančiosioms organizacijoms nustačius atitinkamo dalyvio (jo paties ar pasitelkiamo išorinio subjekto) kvalifikacijos neatitiktį, kyla poreikis spręsti dėl pirminės pasiūlymo informacijos kvalifikavimo: ar buvo pateikta melaginga informacija, ar tiekėjas pagrįstai (leistinai) suklydo, ar jis dėl objektyvių priežasčių prarado reikalaujamą kvalifikaciją vykstant viešojo pirkimo procedūrai, ar kt.
Šiuo aspektu kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatose įtvirtintas privalomas tiekėjų pašalinimas dėl pateiktos melagingos informacijos turi būti taikomas, atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotą melagingos informacijos sampratą, kuri turi platesnę prasmę ir taikymo sritį nei kituose teisiniuose santykiuose (pavyzdžiui, sukčiavimas baudžiamojoje teisėje) ir neapsiriboja tik tyčiniu suklaidinimu ar tiesos iškraipymu, be to, nebūtina nustatyti tyčinių tiekėjo veiksmų, pakanka juos vertinti kaip didelį nerūpestingumą.
Kasacinis teismas konstatavo, kad perkančiajai organizacijai nustačius, jog tiekėjas pateikė melagingą informaciją, kaip ji aiškinama teismų praktikoje, jai nekyla pareiga reikalauti, o tiekėjui – teisė netinkamą trečiąjį asmenį pakeisti kitu. Kita vertus, net ir tais atvejais, kai pirminė tiekėjo pasiūlyme nurodyta informacija nepripažintina kaip melaginga, tiekėjui nesuteikiama teisė neribotą skaičių kartų keisti pasitelkiamų ūkio subjektų, nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių kilo pakartotinio išorinio subjekto pasitelkimo poreikis.

2.2. LAT 2020 m. spalio 28 d. nutartimi Nr. e3K-3-278-403/2020 pasisakė dėl ieškovo patirtos žalos į atvaizdą.

Faktinės aplinkybės:
Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, šį reikalavimą grįsdamas tuo, kad buvo pažeista jo teisė į atvaizdą: nesant ieškovo sutikimo, jis buvo ne tik filmuojamas, bet ir filmuota medžiaga buvo du kartus parodyta per nacionalinę televiziją laidoje. Viešai demonstruota vaizdo medžiaga, ieškovo įsitikinimu, pažeidė ne tik jo teisę į atvaizdą, bet ir jo garbę bei orumą, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pablogėjo ieškovo sveikata ir reputacija. Bylą nagrinėję teismai nurodė, kad ieškovas buvo filmuojamas viešoje vietoje, kurioje buvo paskelbta informacija apie jo neteisėtą elgesį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išaiškinimai
Rengiant ir platinant viešą informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Asmens sutikimas nereikalingas, kai fiksuojamas teisės pažeidimas, nustatomas teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas žinoti asmeninio pobūdžio informaciją, kai informacija apie privatų gyvenimą padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas; kai fotografavimas, atvaizdo demonstravimas ir pan. yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje, tačiau tokiais veiksmais nežeminant asmens garbės, orumo ir dalykinės reputacijos. Žmogus, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
Teisėjų kolegija išaiškino, kad asmens neprieštaravimas filmavimui negali būti savaime vertinamas kaip sutikimas ir viešai rodyti filmuotą medžiagą. Taigi, jei asmuo, matydamas ir suvokdamas, kad yra filmuojamas, neišreiškia nesutikimo dėl filmuotos medžiagos transliavimo, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad jis davė sutikimą filmuotą medžiagą transliuoti. Filmuojamas asmuo negali žinoti, kokio turinio, apimties bus ši medžiaga, kaip ji bus sumontuota, kaip pateikta. Nutartyje pažymėta, kad nors filmavimas gali būti objektyvus, atspindėti objektyvią įvykių realybę (pvz., pažeidimo padarymo faktą), tačiau nufilmuota medžiaga gali būti parodyta tokiu būdu (pvz., atitinkamai komentuojant), koks ne tik gali žeminti asmens garbę ir orumą, bet ir visiškai iškreipti visą vaizdo įrašo kontekstą.