Naujienos

I. TEISĖS NAUJIENŲ APŽVALGA

• 2020-11-05 priimti Lietuvos Respublikos notariato įstatymo pakeitimai, kuriais notarams suteikta teisė organizuoti ir vykdyti aukcionus informacinių technologijų priemonėmis.

Įstatymas papildytas 203 straipsniu, kuris numato, kad Notarai, Civilinio kodekso, šio įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti aukcionų organizavimo ir vykdymo paslaugas, išskyrus turtą, kurio aukciono organizatoriumi ir vykdytoju pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus notaras būti negali. Taip pat, kad aukcionai organizuojami ir vykdomi informacinių technologijų priemonėmis.

Įstatymo pakeitimai įsigalios 2021-01-01.

Aukcionų organizavimo ir vykdymo tvarką nustatys Notarų organizuojamų ir vykdomų elektroninių aukcionų taisyklės, kurias iki 2020-12-31 turės patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu.

Iki šiol galiojantis reglamentavimas nenumatė notarams galimybės teikti aukcionų organizavimo paslaugas. Šiuo metu valstybės ir savivaldybių turto aukcionus organizuoja įvairios valstybių ir savivaldybių institucijos, o privačių asmenų ir verslo subjektų aukcionus organizuoja ir vykdo nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės ir kt. įmonės.

• 2020-12-02 užregistruotas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma sudaryti galimybes steigiamų įmonių kaupiamąsias sąskaitas atidaryti ne tik bankuose, bet ir kredito ir elektroninių pinigų įstaigose.

Projektu siūloma pakeisti įstatymo 7 straipsnio 5 dalį numatant, kad bendrovės steigimo sutartis, sudaryta šiame straipsnyje nustatyta tvarka, suteikia teisę atidaryti steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą kredito ar elektroninių pinigų įstaigoje.

Įstatymo pakeitimai siūlomi, kadangi esamas teisinis reguliavimas, kai steigiant finansų įstaigą jos įstatinį kapitalą leidžiama sumokėti kredito įstaigoje, o steigiant įprastą įmonę – tik banke, nepagrįstai riboja konkurenciją ir investicijų pritraukimą į šalį.

Priėmus įstatymo pakeitimo projektą, naujas reglamentavimas įsigaliotų nuo 2021-01-01.

• 2020-01-01 įsigalioja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Sprendimų vykdymo instrukcijos pakeitimai, kuriais keičiama vykdomųjų dokumentų dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams pateikimo vykdyti tvarka.

CPK 650 straipsnis pakeistas, nurodant, jog vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka: proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas vykdomųjų dokumentų kategorijas ir išieškotinų sumų dydžius, taip pat užtikrinant, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskirtas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš šio skolininko, išskyrus atvejus, kai naujas vykdomasis dokumentas nėra vykdytinas šio antstolio veiklos teritorijoje.

Sprendimų vykdymo instrukcijoje detalizuojama, jog elektroninis vykdomasis dokumentas dėl pinigų sumų išieškojimo turės būti pateikiamas per Antstolių informacinę sistemą. Popierinis vykdomasis dokumentas turės būti pateikiamas Lietuvos Antstolių rūmams, kurie dokumentą suskaitmenins ir įkels į Antstolių informacinę sistemą ir toks dokumentas toliau taip pat bus vykdomas kaip elektroninis.

Iki šiol galiojantis reglamentavimas leido išieškotojams ir jų atstovams rinktis antstolius, kuriems pateikti vykdyti turtinio pobūdžio vykdomuosius dokumentus.

Pažymėtina, jog išieškotojai ir jų atstovai ir toliau galės rinktis antstolius savo nuožiūra dėl neturtinio pobūdžio vykdomųjų dokumentų vykdymo. Taigi, išieškotojai ir jų atstovai galės ir toliau savo nuožiūra rinktis antstolį, kai bus reikalinga vykdyti nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturtinio pobūdžio sprendimus, notarų pavedimus dėl turto apyrašo sudarymo, kitus su išieškojimu nesusijusius vykdomuosius dokumentus.

II. TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA

• Konkurencijos taryba 2020-11-24 nutarimu Nr. Nr. 1S-124 (2020) skirdama baudą ūkio subjektams atsižvelgė į neigiamus koronaviruso padarinius ūkio subjektams ir baudą sumažino 80 proc.

2017 m. balandžio 21 d. Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl kino filmų platinimo veikla užsiimančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams.

Tyrimas pradėtas įmonių NCG Distribution UAB ir UAB „Theatrical Film Distribution“ atžvilgiu. Tyrimas padėtas gavus informacijos apie galimus Konkurencijos įstatymo pažeidimus iš UAB „Multikino Lietuva.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Theatrical Film Distribution“ su UAB „NCG Distribution“ ir UAB „Forum Cinemas“ sudarė susitarimą dėl platintojų užmokesčio apskaičiavimo tvarkos ir minimalių platintojo atlygio (rentalo) dydžių nustatymo.

Konkurencijos taryba daro išvadą, kad UAB „Theatrical Film Distribution“ ir vieną ekonominį vienetą sudarančios bendrovės UAB „NCG Distribution“ ir UAB „Forum Cinemas“ sudarė draudžiamą susitarimą dėl platintojo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos ir minimalių platintojo atlygio (rentalo) dydžių nustatymo ir tokiu būdu pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

UAB „Theatrical Film Distribution“, UAB ‚NCG Distribution“ ir UAB „Forum Cinemas“ atžvilgiu, vadovaudamasi Baudų dydžio nustatymo aprašo reikalavimais, Konkurencijos taryba apskaičiavo tokius baudų dydžius:
(a) UAB „Theatrical Film Distribution“ – 167 690 Eur;
(b) UAB „NCG Distribution“ – 132 810 Eur;
(c) UAB „Forum Cinemas“ – 3 537 590 Eur.

UAB „Theatrical Film Distribution“, UAB „NCG Distribution“ ir UAB „Forum Cinemas“ nurodė, kad, jeigu už nustatytą Konkurencijos įstatymo pažeidimą būtų skiriama bauda, turėtų būti įvertinama Covid-19 pandemijos įtaka kino filmų sektoriui. Dėl šios priežasties turėtų būti skiriama simbolinė bauda arba baudos dydis kitaip mažinamas. Visi ūkio subjektai pateikė informaciją apie sumažėjusias pajamas.

Taryba pritarė, kad kino teatrų veikla buvo apribota ir yra apribota šio Nutarimo priėmimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad dėl įvestų veiklos ribojimų kino sektoriuje veikiantys ūkio subjektai susiduria ar gali susidurti su reikšmingais finansiniais sunkumais, vadovaudamasi teisingumo ir proporcingumo principais, Konkurencijos taryba daro išvadą, kad yra pagrindas sumažinti šiems ūkio subjektams skirtinos baudos dydį ir sumažino baudas 80 proc., ko paskėkoje galutinės baudos ūkio subjektams buvo:
a) UAB „Theatrical Film Distribution“ – 33 500 Eur;
(b) UAB „NCG Distribution“ – 26 600 Eur;
(c) UAB „Forum Cinemas“ – 707 500 Eur;

• LAT 2020-11-20 nutartyje Nr. e3K-3-247-701/2020 (MG Baltic v Vytautas Bakas) nurodė, kad kad nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina.

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti atsakovo paskleistus duomenis, kad MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą, neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo dalykinę reputaciją, priteisti jam iš atsakovo 20 000 Eur neturtinės žalos, kuri buvo padaryta neatitinkančių tikrovės ir pažeidžiančių ieškovo dalykinę reputaciją duomenų paskleidimu, atlyginimą.

Atsakovas 2018 m. gegužės 31 d. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“, kalbinamas žurnalistės D. Ž., viešai teigė: <…> šiuo atveju „MG Baltic“ savininkų veiklos stilius, metodai atitinka formaliai organizuotos nusikalstamos grupės požymius. Interviu buvo perpublikuotas interneto portalo l.rytas.lt straipsnyje (publikacijoje) „Apie apynasrį politikams ir verslui prabilęs V. B. pirštu rodo į britus“

2018 m. birželio 5 d. viešai pristatydamas Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – NSGK) išvadas Seime atsakovas viešai įvardijo ieškovą ir jo veiklą kaip turinčią organizuoto nusikalstamumo požymių. Ieškovas tai iliustruoja naujienų agentūros „Baltic News service“ (BNS) publikacijos „V. B.: kišimasis į politinius procesus buvo sisteminis, ir su tuo negalime taikstytis“ ištraukomis: „MG Baltic“ ir kitos verslo, interesų grupės, „VP Market“ atsirado mūsų tyrimo dėmesio centre tik todėl, kad, mūsų nuomone, kišimasis į politinius, visuomeninius procesus, įtaka sprendimų priėmėjams, yra ne atsitiktinė, ji yra sisteminė, trunka daugelį metų ir su tuo mes negalime taikstytis“, – sakė V. B.. Jis teigė, jog tyrime figūruojančių interesų grupių užduotis „nebuvo laimėti kažkokio pavienio konkurso, jų užduotis buvo sukurti sistemą, kuri nuolat, daugybę metų aprūpintų juos pajamomis, mūsų visų kuriamo gėrio dalimi“, o šių grupių vadovų veikloje sakė esant organizuoto nusikalstamumo požymių. „Jeigu analizuojame organizuotą nusikalstamumą kaip reiškinį, visi požymiai, kurie būdingi organizuotam nusikalstamumui, tų interesų grupių savininkų naudojami: ir įtaka politinei sistemai, įtaka žiniasklaidai ir jos valdymas, neapskaitomi pinigai, kuriuos iš esmės galima naudoti papirkimui ar motyvavimui reikalingų žmonių, sistemiškumas“, – kalbėjo V. B.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad atsakovo paskleisti teiginiai, jog „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą, yra neatitinkantys tikrovės ir žeminantys ieškovo dalykinę reputaciją; kitą ieškinio dalį atmetė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.

LAT nutartyje nurodė, kad atitinkami civilinių teisių gynimo būdai taikomi pagal įstatymuose nustatytas šių teisių gynimo būdų taikymo sąlygas. Asmens garbė ir orumas CK 2.24 straipsnio pagrindu ginami tik nustačius tam tikrų aplinkybių visumą (pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra paskleistos apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą). Tik esant šioms aplinkybėms yra galimas CK 2.24 straipsnio taikymas. Asmens neturtinės teisės ir interesai, įskaitant asmens garbę ir orumą, gali būti ginami ir kitais teisiniais pagrindais.

Tais atvejais, kai paskleidžiama pirmiau nurodytų kriterijų neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją)

LAT Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

LEIDINIO BENDRAAUTORIAI:
Tomas Mickus
Vyr. teisininkas
Tel.: +370 5 2487467
El. p. tomas.mickus@leadell.com

Kamilė Žilinskytė
Teisininko asistentė
Tel.: +370 5 2487467
El. p. kamile.zilinskyte@leadell.com