Naujienos

Teisės aktų apžvalga:

• 2017-12-07 patvirtinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pakeitimai;
• 2017-12-05 patvirtinti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimai;
• 2017-12-21 priimti Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo įstatymo pakeitimai.

Teismų praktikos apžvalga:

• Dėl teisės normų, reglamentuojančių nutrauktos darbo sutarties pakeitimo pripažinimą negaliojančiu, aiškinimo ir taikymo;
• Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių viešųjų ir privačių juridinių asmenų pripažinimą perkančiąja organizacija, aiškinimo bei taikymo;
• Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių riboto konkurso dalyvių kvalifikacinės atrankos kriterijų nustatymą, aiškinimo bei taikymo.

I. TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

1.1. Priimti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, kurie įsigaliojo nuo 2018-01-01.

Esminiai pokyčiai:

• Vienetai (išskyrus pelno nesiekiančius), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 EUR, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas 0 proc. mokesčio tarifu, o kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas – apmokestinamas taikant 5 proc. mokesčio tarifą, išskyrus pelno mokesčio įstatymo 5 str. 3 d. nustatytus atvejus;
• 0 proc. mokesčio tarifas taikomas tik tokiam vienetui, kurio dalyvis yra fizinis asmuo ir tik, kai per 3 dienas vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį: vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams;
• Taikomas 5 proc. mokesčio tarifas, kai turtas yra pagal autorių teisę saugoma kompiuterio programa ar saugomas išradimas ir kai jį sukūręs asmuo yra Lietuvos vienetas ar jo nuolatinė buveinė yra Lietuvoje;
• Įtvirtinamos sąvokos: kolektyvinio investavimo subjektas, rizikos ir privataus kapitalo subjektas;
• Praplėstos Lietuvos apmokestinamojo vieneto, užsienio apmokestinamojo vieneto sąvokos;
• Neapmokestinamoms pajamoms priskiriami kolektyvinio investavimo, rizikos ir privataus kapitalo subjektų pajamos, įskaitant dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną. Taip pat pajamos, gautos iš neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų pelno mokesčio mokėtojų;
• Neapmokestinamoms pajamoms priskiriamos pajamos, įskaitant turto vertės padidėjimą, dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, gautos iš kolektyvinio investavimo subjektų. Nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei tokios pajamos gaunamos ne iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar iš tų teritorijų gyventojų;
• Panaikinamas baigtinis veiklų sąrašas, iš kurių vykdymo gautam pelnui gali būti taikoma laisvųjų ekonominių zonų bendrovėms nustatyta lengvata.

1.2. Priimti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimai, kurie įsigaliojo nuo 2018-01-01.

Esminiai pokyčiai:

• Lengvatinis 5 proc. PVM tarifas bus taikomas ir vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms (visiems receptiniams nekompensuojamiems vaistams);
• Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas taikomas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti;
• Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas taikomas iki 2022-12-31 apgyvendinimo paslaugoms.

1.3. Priimti Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo įstatymo pakeitimai, kurie įsigaliojo nuo 2018-01-01.

Esminiai pokyčiai:

1. Vadinamąją „teismų reforma“ vietoje 49 apylinkės teismų liko 12 apylinkės teismų:

• Vilniaus miesto apylinkės teismą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai, Švenčionių rūmai, Šalčininkų rūmai, Trakų rūmai, Ukmergės rūmai, Širvintų rūmai;
• Kauno apylinkės teismą sudaro Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, Kaišiadorių rūmai, Jonavos rūmai, Kėdainių rūmai;
• Alytaus apylinkės teismą sudaro Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai, Varėnos rūmai, Prienų rūmai, Lazdijų rūmai, Druskininkų rūmai;
• Marijampolės apylinkės teismą sudaro Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai, Vilkaviškio rūmai, Šakių rūmai, Jurbarko rūmai;
• Šiaulių apylinkės teismą sudaro Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai, Kelmės rūmai, Joniškio rūmai, Raseinių rūmai, Pakruojo rūmai, Radviliškio rūmai;
• Telšių apylinkės teismą sudaro Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai, Mažeikių rūmai, Akmenės rūmai;
• Panevėžio apylinkės teismą sudaro Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai, Kupiškio rūmai, Rokiškio rūmai, Biržų rūmai, Pasvalio rūmai;
• Utenos apylinkės teismą sudaro Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai, Anykščių rūmai, Molėtų rūmai, Ignalinos rūmai, Zarasų rūmai, Visagino rūmai;
• Klaipėdos apylinkės teismą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, Klaipėdos rajono rūmai;
• Plungės apylinkės teismą sudaro Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai, Palangos rūmai, Kretingos rūmai, Skuodo rūmai;
• Tauragės apylinkės teismą sudaro Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai, Šilalės rūmai, Šilutės rūmai;
• Ir Vilniaus miesto apylinkės teismas.
• Vietoje 5 apygardos administracinių teismų liko 2 teismai:
• Vilniaus apygardos administracinis teismas;
• Regionų apygardos administracinis teismas, kurį sudaro Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai, Šiaulių rūmai, Panevėžio rūmai.

III. TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA

1.1. Dėl teisės normų, reglamentuojančių nutrauktos darbo sutarties pakeitimo pripažinimą negaliojančiu, aiškinimo ir taikymo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444-690/2017.

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl bankrutavusios įmonės sudarytų darbo sutarčių pakeitimų pripažinimo negaliojančiais.

Faktinės aplinkybės

Vilniaus apygardos teismas 2014-02-05 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014-04-22 bendrovei (Ieškovė) iškėlė bankroto bylą.

Dalis atsakovų pareiškė reikalavimus dėl finansinių reikalavimų bankrutuojančiai bendrovei, kurie 2014-12-05 buvo patvirtinti teisme.

Bankrutuojančios bendrovės administratorė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais su atsakovais sudarytų darbo sutarčių pakeitimus.

Bankroto administratorė nurodė, kad bendrovė, būdama nemoki, nepagrįstai šiems darbuotojams nuo 2013-12-01 gerokai padidino darbo užmokestį be teisėto pagrindo. Darbo užmokesčio padidinimas yra žalingas bendrovei, pažeidžiantis kitų kreditorių interesus, be to, atsakovai buvo nesąžiningi, nes žinojo (turėjo) žinoti, kad bendrovė yra faktiškai nemoki, siekė gauti kuo daugiau lėšų bankroto byloje iš valstybės Garantinio fondo, o iš bendrovės – turto kaip pirmosios eilės kreditoriai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl galimybės pripažinti negaliojančiu nutrauktos darbo sutarties pakeitimą

Restitucijos negalimumas darbo teisėje kartu reiškia ir tai, kad darbo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo dienos, įpareigojant šalis grąžinti visa, ką jos yra gavusios vykdydamos sutartį, įskaitant ir darbuotojo gautą darbo užmokestį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2012; 2015-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2015).

Tačiau tai nereiškia, kad sandorio negaliojimo institutas apskritai negali būti taikomas darbo teisiniuose santykiuose. Tokia išvada atitinka naujausią kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233-701/2017, 53, 70 p.).

Esamoje teisinėje situacijoje yra pagrindas taikyti CK normas, nes šioje byloje ginčui išspręsti DK įtvirtintų teisės normų nepakanka (nutarties 27 p.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įmonės bankroto administratorius, kuris nebuvo darbo teisinių santykių dalyvis, tačiau gina bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, gali teismo prašyti pripažinti negaliojančiomis darbo sutarties nuostatas CK įtvirtintais pagrindais.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šioje byloje taikė CK teisės normomis reglamentuojamą sandorių negaliojimo institutą, o kasacinio skundo argumentai, kad nutraukta darbo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia, atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje pareikšto ieškinio faktiniu pagrindu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pripažino ginčijamus sandorius negaliojančiais pagal CK 1.81, 1.82, 1.91 str.

Dėl darbo sutarties pakeitimo pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.91 str.

Bankroto procesas ieškovei inicijuotas 2013-12-13, t.y. beveik iš karto po to, kai atsakovams buvo padidintas darbo užmokestis, o bankroto byla bendrovei iškelta po dviejų mėnesių – 2014-02-05. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2014-02-05 nutartį, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, bendrovė ne tik ginčijamų darbo sutarčių pakeitimų sudarymo metu (2013 m. gruodžio mėn.), bet ir nuo 2012 m. buvo faktiškai nemoki.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo ginčijamus sandorius sudariusių atsakovų nesąžiningumą, nes nustatyta, kad jiems pagal einamas pareigas turėjo būti žinoma sunki įmonės finansinė padėtis (E. P. – įmonės vyr. buhalterė), S. Č. – įmonės gen. direktoriaus vyr. patarėjas).

Taip pat byloje pagrįstai konstatuotas ir direktoriaus nesąžiningumas sudarant ginčijamus sandorius, nes bendrovės vadovui turėjo būti žinoma bendrovės finansinė padėtis, ką patvirtina ir tai, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2016-04-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-124-258/2016 bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, nustatyta, kad bendrovės vadovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, vykdė atsiskaitymus pažeisdamas įstatyme nustatytą tvarką.

Teisėjų kolegija laiko pagrįsta ir apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad atsakovų darbo užmokestis padidintas nesant objektyvių priežasčių.

Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes yra pagrindas konstatuoti ginčijamų sandorių šalies atstovo (direktoriaus) ir antrosios šalies (atsakovų) kaltę tyčios forma (nutarties 35 p), kad sudarytais darbo sutarčių pakeitimais buvo pakenkta atstovaujamos ieškovės interesams, ginčijamos sutartys yra nenaudingos ieškovei, nes, minėta, buvo padidinti įmonės darbuotojų kaip kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto byloje, mažinama kitų kreditorių galimybė patenkinti savo finansinius reikalavimus; nutrauktų darbo sutarčių pakeitimų pripažinimas negaliojančiais turės reikšmės tiek ieškovei, tiek ir jos kreditoriams.

1.2. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių viešųjų ir privačių juridinių asmenų pripažinimą perkančiąja organizacija, aiškinimo bei taikymo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2017.

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, kuomet keliamas klausimas dėl juridinio asmens pripažinimo perkančiąja organizacija.

Faktinės aplinkybės

Ieškovė prašė teismo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2016-02-05 sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, 2016-02-08 sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir laimėtojo paskelbimo, 2016-02-10 sprendimą neleisti susipažinti su kitos šalies pasiūlymu ir kitus vėliau priimtus sprendimus; grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį, kita.

Atsakovė vykdė viešąjį konkursą dėl granitinės skaldos įsigijimo.

Be kitų tiekėjų, pasiūlymą Konkursui pateikė ir ieškovė. Atsakovė 2015-12-05 nustatė pasiūlymų eilę, kurios pirmoje vietoje esančią ieškovę paskelbė Konkurso laimėtoja.

Gavusi tiekėjo pretenziją ir visus gautus pasiūlymus išnagrinėjusi iš naujo, atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą, nurodydama, kad šios pateikti duomenys nepagrindžia pasiūlymo atitikties Konkurso sąlygų 3.1.8 p., kuriame buvo reikalaujama pateikti akredituotos laboratorijos bandymo protokolus (ne senesnius kaip 6 mėn. pasiūlymų pateikimo dieną) dėl visų techninėse sąlygose išvardytų techninių rodiklių bei išvadas apie Konkursui siūlomos granitinės skaldos atitiktį techninei specifikacijai.

Atsakovė 2016-02-08 nustatė naują pasiūlymų eilę ir Konkurso laimėtoja paskelbė trečiąjį asmenį.

Ieškovė 2016-02-10 pateikė pretenziją dėl trečiojo asmens atitikties Konkurso sąlygoms, Konkurso sąlygų teisėtumo, tačiau ji buvo atmesta; 2016-02-19 pateikė pretenziją dėl priimtų sprendimų panaikinimo, teigdama, kad atsakovė netinkamai vertino ieškovės kvalifikacijos atitiktį Konkurso sąlygų 3.1.8 p., pagal analogiją netaikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, atmetė ieškovės pasiūlymą neįvykdžiusi pareigos kreiptis dėl kvalifikacijos duomenų patikslinimo, pažeidė lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Atsakovė atsisakė nagrinėti šią pretenziją, teigdama, kad buvo praleistas Konkurso sąlygose nurodytas 3 darbo dienų terminas pretenzijai pareikšti.

Ieškovė nurodo, kad atsakovė laikytina perkančiąja organizacija, todėl savo veikloje privalo taikyti VPĮ, remtis teismų praktika dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo, būtinumo prieš atmetant pasiūlymą kreiptis dėl kvalifikacijos duomenų patikslinimo. Be to, atsakovės nustatytas pretenzijų pateikimo terminas yra per trumpas, neatitinka VPĮ nuostatų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl VPĮ 4 str. reglamentuojamo perkančiosios organizacijos statuso

Pagrindinis šalių nesutarimo objektas – ar byloje nustatytoms atsakovės veiklos ir ryšių su patronuojančiąja įmone aplinkybėms taikytinos VPĮ (2015-06-23 įstatymo redakcija) 4 str. nuostatos suponuoja jos pripažinimą perkančiąja organizacija ir dėl to – jos pareigą atliekamiems pirkimams taikyti šio įstatymo normas.

Šalys iš esmės ginčijasi dėl VPĮ 4 str. 2 d. sampratos ir aiškinimo, in concreto (konkrečiai), ar atsakovės visa veikla ar jos veiklos dalis iš tiesų yra skirta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio.

Pažymėtina, kad dėl panašaus pobūdžio ginčo Vilniaus apygardos teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą ir šis priėmė nutarties 28 p. pristatytą Prejudicinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje vadovautinasi naujausia Teisingumo Teismo praktika, kurioje suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar subjekto vykdoma veikla yra viešojo intereso, bet ne komercinio ir nepramoninio pobūdžio.

Prejudiciniame sprendime pažymėta, kad, sprendžiant dėl atitinkamo subjekto pripažinimo perkančiąja organizacija, nepakanka nustatyti, kad jis įsteigtas perkančiosios organizacijos arba kad jo veikla būtų finansuojama iš finansinių išteklių, gautų iš tokios perkančiosios organizacijos vykdomos veiklos (Prejudicinio sprendimo 34 p.). Išvadai dėl perkančiosios organizacijos, kuri pati vykdo viešojo intereso poreikiams tenkinti skirtą veiklą, kontroliuojamo subjekto, sudarančio tiek vidaus sandorius su patronuojančiąja įmone, tiek įprastinius komercinius sandorius su trečiaisiais asmenimis, pripažinimo perkančiąja organizacija padaryti reikia nustatyti, kad, pirma, šio subjekto veikla yra būtina tam, jog kontroliuojančioji perkančioji organizacija galėtų vykdyti savo veiklą, ir, antra, šis subjektas, vykdydamas tokią veiklą, vadovaujasi ne ekonominiais, o kitais kriterijais (Prejudicinio sprendimo 48 p.).

Kaip nurodė Teisingumo Teismas, nagrinėjamu atveju reikia nustatyti, ar atsakovė įsteigta siekiant specialaus tikslo tenkinti viešojo intereso poreikius ir ar jos veikla tuos poreikius tikrai tenkina, o tada išnagrinėti, ar tokie poreikiai yra nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio.

Atsakovės ir trečiojo asmens santykis viešųjų pirkimų prasme yra toks glaudus, kad šie subjektai galėjo sudarinėti vidaus sandorius, kuriems netaikomas valstybinis viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas. Kaip teisingai ieškovė, būtent ši aplinkybė yra lemiančioji, sprendžiant dėl atsakovės pripažinimo perkančiąja organizacija.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vidaus sandoriai nėra įprastiniai viešojo pirkimo sandoriai, jie neįeina į bendrą konkurencijos lauką.

Net jei atsakovė su patronuojančiąja bendrove sudarydavo sau pelningus sandorius, bet dėl jų sudarymo nekonkuravo su kitais ūkio subjektais, negalima daryti išvados, kad savo veikloje ji vadovavosi išimtinai ekonominiais interesais. Jei būtų priešingai, galėtų susidaryti ydingos uždaro rato sistemos: patronuojančioji bendrovė su savo valdoma įmone sudaro vidaus sandorius, šie viršija rinkos vertę, tai būtų laikoma pelno siekimu ir ekonominių kriterijų taikymu, dėl ko patronuojamoji bendrovė nebūtų laikoma perkančiąja organizacija, o kontroliuojamos bendrovės taip uždirbtas pelnas būtų paskirstytas savo kontroliuojančiai įmonei.

1.3. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių riboto konkurso dalyvių kvalifikacinės atrankos kriterijų nustatymą, aiškinimo bei taikymo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017.

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl viešojo pirkimo principų pažeidimo.

Faktinės aplinkybės

Ieškovė prašė teismo panaikinti atsakovės 2016-08-22 atsakymą į ieškovės 2 klausimą; pripažinti, kad viešojo pirkimo sąlygų 49 p. įtvirtinti kvalifikacinės atrankos kriterijai riboja tiekėjų konkurenciją; nutraukti viešąjį pirkimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškinyje nurodė, kad siekė dalyvauti atsakovės vykdomame supaprastintame ribotame konkurse.

Ieškovė teigia, kad atsakovė, siekdama užtikrinti konkurenciją, turėjo nustatyti maksimalias kvalifikacinės atrankos kriterijų reikšmes, kurias pasiekę tiekėjai gautų maksimalų vienodą balų skaičių, o vietoj penkių didžiausią balų skaičių surinkusių dalyvių atsakovė galėjo kviesti teikti pasiūlymus visus maksimalų balų skaičių surinkusius dalyvius.

Pasak ieškovės, vykdydama pirkimą riboto konkurso būdu ir nenustatydama kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalių reikšmių, atsakovė pažeidžia dalyvauti Konkurse suinteresuotų ir realiai sutartį įgyvendinti gebančių pavienių rinkos dalyvių interesus, reikalauja, kad tiekėjai tartųsi dėl jungtinės veiklos vien tam, kad galėtų dalyvauti ir galbūt laimėti pirkimą, nors perkamus darbus gebėtų atlikti bet kuris pavienis rinkos dalyvis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl perkančiųjų organizacijų diskrecijos ir jos ribų nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijus ribotame konkurse

Šalys iš esmės nesutaria, ar atsakovė, nustatydama kvalifikacinės atrankos sąlygas, privalėjo įtvirtinti maksimalias jų vertinimo ribas, kurias pasiekę tiekėjai būtų vertinami vienodu didžiausiu balu.

Ginčo Konkurso sąlygose (šios nutarties 3.1, 3.2 p.) įgaliotinė perkančioji organizacija įtvirtino du profesinio pajėgumo reikalavimus – vidutinė metinė rangos sutarčių apimtis ir bent viena įvykdyta panaši sutartis už ne mažiau kaip 100 000 EUR, tačiau nenustatė, kad šiems reikalavimams būtų taikoma kokia nors riba, pavyzdžiui, kiek daugiausia panašių sutarčių tiekėjas turėtų pateikti.

Atsakovė teismų padarytas išvadas ginčija dėl, pirma, nevienodos apeliacinės instancijos teismo praktikos, antra, netinkamo kvalifikacinės atrankos instituto aiškinimo ir taikymo, trečia, neteisingo Kvalifikacijos vertinimo rekomendacijų nuostatų aiškinimo ir taikymo, ketvirta, neatsižvelgimo į faktines su ginčo Konkursu susijusias aplinkybes, penkta, ne visų reikšmingų Konkurso nuostatų ginčijimo, šešta, kitų perkančiųjų organizacijų praktikos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti iš esmės teisingų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų.

Dėl neteisingo Kvalifikacijos vertinimo rekomendacijų nuostatų aiškinimo ir taikymo (dėl trečiosios kasacinio skundo argumentų grupės) sutiktina su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šio teisės akto nuostatas ir sąvoką „kriterijaus didžiausia reikšmė“ iš esmės nepagrįstai vertino kaip reiškiančią tam tikrą maksimalią, iš anksto nustatytą ribą.

Vis dėlto atmestini atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tik Kvalifikacijos vertinimo rekomendacijų nuostatomis, nes dėl ginčo Konkurso sąlygų neteisėtumo sprendė pagal VPĮ normas, viešųjų pirkimų principus ir tiekėjų konkurencijos užtikrinimo imperatyvą.

Taigi nagrinėjamu atveju svarbiau yra tai, ar atsakovė pagrindė ginčo Konkurso sąlygų teisėtumą, o ne iš kokio šaltinio kilo galimai jos pozicijai prieštaraujantys argumentai.

Atsakovės nurodomas kvalifikacinės atrankos tikslas išrinkti tik pačius pajėgiausius tiekėjus yra daugiau riboto konkurso organizavimo prielaida ar tikėtinas rezultatas. Akivaizdu, kad, ribojant dalyvių skaičių pagal jų pajėgumą, atrinkti tiekėjai bus labiau kvalifikuoti už neatrinktus. Vis dėlto nei iš teisinio reguliavimo, nei iš teismų praktikos neišplaukia tam tikras atvirų konkursų ribotumas atrinkti pakankamai kvalifikuotus tiekėjus ir įstatymo leidėjo tikslas jį kompensuoti sukuriant alternatyvą – ribotą konkursą.

Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai tiek atvirame, tiek ribotame konkursuose turi tą patį tikslą – išrinkti tokį tiekėją, kuris būtų pajėgus tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį. Viešojo pirkimo sąlygos, kurios viršija šį tikslą, kvalifikuotinos kaip neproporcingos ir neteisėtos. Kvalifikacinės atrankos kriterijai, kuriuos viešųjų pirkimų sąlygose nustato perkančiosios organizacijos, kaip ir bet kurios kitos konkursų nuostatos, vertintini pagal viešųjų pirkimų principus, galiojantį teisinį reguliavimą, taip pat įprastinę atitinkamų reikalavimų (sąlygų) taikymo praktiką.

Dėl pastarojo aspekto nesutiktina su atsakovės pozicija, kad spręsdami šalių ginčą teismai turėjo atsižvelgti į susiklosčiusią viešųjų pirkimų praktiką konkurso nuostatose neįtvirtinti maksimalių kvalifikacinės atrankos kriterijų reikšmių. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, pirma, įprastinė reikalavimų taikymo praktika nėra lemiamas kriterijus vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų nustatyti pirkimo sąlygas teisėtumą (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 53 punktą); antra, atsakovės pateikti pavyzdžiai savaime neįrodo, kad tokia praktika buvo tiek paplitusi, jog aptariamo klausimo kontekste ją būtų galima laikyti įprastine; trečia, kaip nurodė pati atsakovė, ligšiolinė teismų praktika vertinant tokias konkursų nuostatas buvo nenuosekli.

Kita vertus, kasacinio teismo vertinimu, kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalių verčių nenustatymas nebūtinai visais atvejais automatiškai bus neteisėtas, jei tokių sąlygų taikymas konkrečiu atveju nelems tiekėjų konkurencijos iškraipymo ir diskriminacijos. Kitais žodžiais tariant, vienintelė aplinkybė, kad nenustatytos kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalios vertės, savaime nelems viešųjų pirkimų sąlygų neteisėtumo. Tai priklauso, inter alia (be kita ko), nuo pačių atrankos kriterijų turinio ir apimties. Galimos situacijos, kai dėl pirkimo objekto, rinkos ar kitų aplinkybių specifikos konkretų kvalifikacinės atrankos kriterijų atitiks tik ribotas kiekis tiekėjų – tokiu atveju, net ir nenustačius maksimalios šio kriterijaus vertės, nebūtų pažeisti riboto konkurso reguliavimo tikslai ir viešųjų pirkimų principai, nes tokio reikalavimo taikymo rezultatas būtų lygiavertis reikalavimo su nustatyta maksimalia jo verte taikymo rezultatui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kvestionuojant ginčo sąlygas ir ypač atsižvelgiant į peržiūros procedūrų reguliavimą, a fortiori (ypač) trumpus terminus konkurso sąlygoms ginčyti, ieškovai neturi galimybių sužinoti ir (ar) palaukti, kol sužinos, kokia bus konkurso dalyvių sudėtis. Atsižvelgiant į tai, faktinė konkretaus pirkimo situacija, t. y. kiek tiekėjų jungėsi į grupes, nėra lemiama sprendžiant dėl kvalifikacinės atrankos kriterijų teisėtumo. Vien ginčo Konkurso sąlygomis sukuriamos prielaidos dirbtinai jungtis į grupes suponuoja tiekėjų konkurencijos iškraipymą, taigi ir viešųjų pirkimų principų pažeidimą.

Tai, kad teismai sprendė dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo pagal viešųjų pirkimų principus ir konkurencijos užtikrinimo imperatyvą, nelaikytina, kaip įrodinėja atsakovė, antikonstituciniu ir contra legem (prieštaraujantis įstatymui) teisės aiškinimu. Nesant konkrečių priešingų nuostatų VPĮ, viešųjų pirkimų principo turinio aiškinimas ir taikymas kvalifikacinės atrankos institutui per se nelaikytinas pažeidžiančiu šį įstatymą.

Viešųjų pirkimų principai – tokios imperatyviosios teisės nuostatos, dėl kurių perkančiosioms organizacijoms kyla pareiga elgtis tam tikru būdu arba nuo tam tikrų veiksmų susilaikyti (kai jų elgesio modelis įstatyme neįtvirtintas), taip pat iš kurių aiškėja tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teisių ir pareigų, įtvirtintų VPĮ, turinys konkrečioje jų tarpusavio santykių situacijoje.

Nagrinėjamu atveju susiklostė netiesioginės diskriminacijos (nelygiateisiškumo) situacija, kai iš esmės įprastinio ir daugelio ūkio subjektų turimo pajėgumo reikalavimo taikymas sudaro sąlygas (kurios nebūtinai materializuojasi konkrečiu atveju) į kitą procedūrų etapą patekti tik didžiausią patirtį turintiems ūkio subjektams arba mažesniuosius verčia tarpusavyje vienytis, nors viešojo darbų pirkimo sutartį būtų pajėgūs įvykdyti ir jie vieni. Tai, be kita ko, lemia ir ginčo Konkurso sąlygų neproporcingumą pirkimo objektui. Nors tokios didelės patirties ir nereikėtų, bet tam, kad galėtų patekti į kitą etapą, tiekėjai suinteresuoti pateikti kuo daugiau įvykdytų sutarčių.

Sutiktina su atsakovės pozicija, kad riboto konkurso atveju galimai atsiras tiekėjų, kurie dėl riboto dalyvių skaičiaus nepateks į kitą etapą (jei ieškovė būtų pateikusi pasiūlymą, vienas dalyvis taip pat būtų neatrinktas). Tačiau tai nepaneigia pirmiau nurodytų argumentų, kad tokiu atveju, kaip nagrinėjamoje byloje, kai iškeliami labai žemi kvalifikacinės atrankos kriterijai be maksimalių verčių, tiekėjų atrinkimas nėra racionalus, gali lemti dirbtinį jų jungimąsi. Aplinkybė, kad ieškovė neginčijo Konkurso sąlygų 51 punkto, nekeičia pirmiau padarytų kasacinio teismo išvadų.

LEIDINIO BENDRAAUTORIAI:

Greta Vaicekauskaitė

Teisininkė

Tel.: +370 5 2487467

El. p. greta.vaicekauskaite@leadell.com