Naujienos

I. Teisės aktų apžvalga:

• Priimtas Sutelktinio finansavimo įstatymas; 
• Patvirtinti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai bei priimtas naujas Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymas;
• Priimti Alkoholio įstatymo pakeitimai.

II. Teismų praktikos apžvalga:

• Dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo pavėluotai inicijuojant bankroto bylą; 
• Dėl žalos atlyginimo antstoliui netinkamai vykdant antstolio pareigas;
• Dėl palūkanų priteisimo pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.

I. TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Sutelktinio finansavimo įstatymas

2016 m. lapkričio 3 d. Nr. XIIP-4633(2)

Seimas patvirtino naują Sutelktinio finansavimo įstatymą.

Sutelktinis finansavimas – finansavimo būdas, kai specialioje platformoje viešai paskelbtą projekto idėją savo lėšomis remia su tuo projektu nesusiję finansuotojai arba kai per sutelktinio finansavimo platformą finansuotojai įsigyja parduodamas kreditoriaus reikalavimo teises.

Šis įstatymas nustato sutelktinio finansavimo sąlygas, sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus veiklos sąlygas ir reikalavimus, privalomos atskleisti sutelktinio finansavimo platformoje informacijos apimtį, įrašymo į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarką ir pagrindus, taip pat sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus veiklos priežiūros tvarką.

Įstatymas įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d.

Patvirtinti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai bei priimtas naujas Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymas

2016 m. birželio 16 d. Nr. XII-2444 ir 2016 m. birželio 16 d. Nr. XII-2443

Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo nauji Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai, kuriais uždarosioms akcinėms bendrovėms suteikiama teisė bendrovės išleistas obligacijas siūlyti viešai.

Remiantis pakeitimu, viešai siūlyti obligacijas uždaroji akcinė bendrovė galės tik užtikrinusi finansinių ataskaitų rinkinio auditavimą, sudariusi sutartis su finansinių priemonių asmeninių sąskaitų tvarkytoju bei parengusi prospektą arba informacinį dokumentą apie bendrovę ir jos siūlomą obligacijų emisiją.

Papildomai nuo 2016 m. lapkričio 1 dienos įsigaliojo naujas Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymas.

Naujasis įstatymas nustato obligacijų savininkų interesų gynimo tvarką, užtikrinančią, jog akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė įvykdytų obligacijų išleidimo sprendimuose nurodytus įsipareigojimus numatytus obligacijos savininko naudai.

Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai

2016 m. gegužės 17 d. Nr. XII-2356

Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo nauji Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai.

Naujaisiais įstatymo pakeitimais draudžiama skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų sumažinimą, taip pat organizuoti ne tik konkursus, bet ir žaidimus, akcijas ar loterijas, kurie skatintų įsigyti ir/ arba vartoti alkoholinius gėrimus.

Naujos nuostatos taip pat draudžia sudaryti galimybę pirkėjui iš karto ir/arba per tam tikrą terminą arba įvykdžius tam tikras sąlygas po vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laimėti prizą, gauti dovanų ar priedą prie alkoholinių gėrimų.

II. TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA

Dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo pavėluotai inicijuojant bankroto bylą

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016

Faktinės aplinkybės

Nagrinėjamu atveju, bankroto administratorė, atstovaudama bankrutuojančios įmonės interesus kreipėsi į teismą prašydama iš buvusio įmonės vadovo priteisti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Ieškovė teigė, kad kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti įmonės turto neužtenka, o atsakovas, būdamas įmonės vadovu, turėjo žinoti apie bendrovės finansinę padėtį ir nemokumą, tačiau į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, todėl turi pareigą atlyginti padarytą žalą.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį tenkino.

LAT apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino ir bylą grąžino nagrinėti apeliacine tvarka, nurodydamas, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistas kreditorių patirtos žalos apskaičiavimo būdas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo pripažinimo neteisėtu veiksmu

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).

Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams, todėl yra laikytini neteisėtais.

Dėl bendrovės vadovo neteisėtu neveikimu (nesikreipus dėl bankroto bylos vadovaujamai įmonei iškėlimo) sukeltos žalos fakto ir dydžio nustatymo

LAT atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reguliavimą išaiškino, kad vadovas atsako tik už tą žalą, kuri kilo dėl jo vėlavimo inicijuoti bankroto bylą – ją sudaro bendrovės skoliniai įsipareigojimai, atsiradę vėlavimo laikotarpiu.

Atsižvelgiant į tai, nustatydamas patirtos žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai nusprendė visą kreditorių reikalavimų iš parduoto bankrutavusios bendrovės turto nepadengiančią sumą priskirti žalai, kurią įpareigojo atlyginti vadovą.

Kaip pažymėjo teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, apskaičiuodamas žalą, turėjo vertinti, bet nevertino, kada kreditoriai įgijo reikalavimo teises bendrovei – prieš ar po dienos, kada atsirado vadovui pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, neatsižvelgdamas į tai, kada teismo nutartimi tie kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti. Iš byloje pateiktų kreditorių reikalavimų ir jų dydžius pagrindžiančių įrodymų (sutarčių, sąskaitų faktūrų ir kt.) nustatytina, kurie kreditorių reikalavimai ir kuria dalimi atsirado po to, kai bendrovės vadovas neįvykdė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. kiek padidėjo bendrovės skolos po to, kai ji tapo nemoki.

Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos sumos kreditorių reikalavimams padengti gali būti laikomos vadovo padaryta žala, bet tam turi būti nustatomas vėlavimo ar nesikreipimo iškelti bankroto bylą ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys, turi būti ištirta, ar bankroto proceso metu kreditorių nepadengti reikalavimai atsirado nuo vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo dienos. Šių veiksmų neatlikęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė kasacinio teismo suformuotą praktiką.

Dėl žalos atlyginimo antstoliui netinkamai vykdant antstolio pareigas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016

Faktinės aplinkybės

Nagrinėjamu atveju bankas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš antstolės žalos atlyginimą dėl antstolės nerūpestingai atliekamų pareigų.

Ieškovas nurodė, kad vykdydama teismo sprendimą 2010 m. gruodžio 22 d. antstolė areštavo tik dalį skolininkui priklausančio turto vadovaudamasi 2008 m. gegužės 1 d. masinio vertinimo duomenimis, nors nekilnojamojo turto vertės augimas jau buvo pasibaigęs.

Dėl tokių antstolės veiksmų, praėjus daugiau kaip metams, t. y. 2011 m., nuo vykdomojo rašto pateikimo vykdyti dienos, skolininkas neareštuotą, nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamą turtą pardavė, tokiu būdu panaikindamas banko galimybes turimus reikalavimus nukreipti į visą likvidų skolininko turtą. Atsižvelgus į tai, ieškovo įsitikinimu antstolei kilo pareiga atlyginti banko patirtus nuostolius.

Pirmosios instancijos teismas banko ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė. Apeliacinės instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, nurodydamas, kad atsižvelgus į tai, jog banko reikalavimai nagrinėjamu atveju nebuvo visa apimtimi užtikrinti mažesnio likvidumo turtu, taip pat nebuvo pasinaudota galimybe reikalavimą bent iš dalies užtikrinti didesnio likvidumo turtu, antstolė veikė nepakankamai efektyviai ir rūpestingai, todėl yra iš dalies kalta dėl žalos atsiradimo ir ją privalo atlyginti.

Kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išaiškinimai

LAT pažymėjo, kad, siekdamas įvykdyti gautą vykdomąjį raštą, antstolis tiek aprašydamas turtą, tiek jį areštuodamas, tiek vėliau vykdymo procese pasikeitus rinkos situacijai ar įvykus kitoms reikšmingoms aplinkybėms turi vertinti ne tik kiek ir kokio turto turi skolininkas, bet ir turimo turto teisinį statusą, nuosavybės rūšį, jo paklausą rinkoje, taip pat nustatyti tikrąją, o ne VĮ Registrų centre pagal masinio vertinimo duomenis nurodytą šio turto vertę.

Remiantis šiuo išaiškinimu LAT pažymėjo, kad antstolė, priėmusi vykdyti vykdomąjį raštą ir nepatikrinusi, ar vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių aprašyto ir areštuoto skolininko turto vertė 2010 metais atitinka nurodytąją 2008 metais, ar turto pakaks teismo sprendimui įvykdyti, ar turtas yra likvidus ir patrauklus įsigyti vykdant jo pardavimą iš varžytynių, neveikė pakankamai rūpestingai.

Kasacinis teismas išaiškino, kad antstolė, veikdama pagal pripažintus apdairumo ir rūpestingumo standartus, privalėjo atsižvelgti į visuotinai žinomą aplinkybę, kad 2008 m. prasidėjo ekonominė krizė, dėl kurios įvyko nekilnojamojo turto kainų nuosmukis ir kuri galėjo turėti įtakos tam, kad areštuoto turto vertės nepakaks teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Tačiau antstolė tik 2010 m. gegužės 24 d., t. y. tik po 1,5 metų nuo vykdomojo rašto priėmimo, skyrė ekspertizę turto vertei nustatyti. Toks elgesys pagrįstai pripažintinas neatitinkančiu rūpestingo antstolio standartų.

Antstolė, neveikdama, neareštuodama pakankamai rinkoje likvidaus skolininko turto, sudarė galimybes skolininkui parduoti nekilnojamąjį turtą ir nepanaudoti gautų lėšų atsiskaityti su išieškotoja. Išnykus pagrįstai galimybei nukreipti išieškojimą į šį turtą ar už jį gautas lėšas, išieškotojai buvo padaryta žala, kurią privalo atlyginti antstolė.

Dėl palūkanų priteisimo pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2016

Faktinės aplinkybės

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti nuostolius bei palūkanas pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.

Ieškovė nurodė, kad ginčo šalys sudarė terminuotą patalpų subnuomos sutartį. Po dvejų metų nuo jos sudarymo atsakovė inicijavo sutarties nutraukimą, kuriuo šalys papildomai susitarė dėl sutarties nutraukimo kompensacijos būdo (21 mėn. subnuomos mokesčio kompensacijos, iš esmės nuostolių atlyginimo).

Nors šalys nepasirašė susitarimo, kuriame būtų nustatyti kompensacijos mokėjimo terminai ar tvarka, spręsdama dėl palūkanų dydžio, ieškovė vadovavosi Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatyme nustatyto dydžio palūkanų norma.

Pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktą ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas nesumokėtą kompensaciją bei procesines palūkanas pagal Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymą.

Kasacinės instancijos teismas pakeitė apeliacinio teismo sprendimą ir išaiškino, jog nagrinėjamu atveju ieškovė turi teisę ne į Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatyme, bet į CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 proc. dydžio palūkanas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išaiškinimai

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nurodė, kad Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai.

Kaip pažymėjo LAT, šis įstatymas nereglamentuoja palūkanų, susijusių su mokėjimais nuostoliams atlyginti. Aplinkybė, kad ieškovės reikalaujamos priteisti piniginės kompensacijos dydis nustatytas šalių susitarimu, o ne ieškovei pareiškus ieškinį teisme dėl nuostolių atlyginimo, nekeičia pačios reikalavimo prigimties, kadangi šalių susitarta kompensacija buvo skirta ieškovės praradimams dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – vienašališko sutarties nutraukimo prieš terminą nesilaikant sutartyje nustatytų sąlygų – kompensuoti.

Atsižvelgiant į tai LAT išaiškino, jog šalių sudarytam susitarimui Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas netaikytinas, nes, ginčo sandoris nebuvo sudarytas dėl prekių perdavimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, taip pat įstatymu nėra reglamentuojama palūkanų, susijusių su mokėjimais nuostoliams atlyginti.

LEIDINIO BENDRAAUTORIAI:

Kazimieras Karpickis

Vyr. Teisininkas, Praktikos grupės vadovas

Tel.: +370 5 2487467

El. p. vilnius@leadell.com

Fausta Šimonėlytė

Teisininkė

Tel.: +370 5 2487467

El. p. vilnius@leadell.com