Naujienos
Publikuotas vyr. teisininkės Jurgitos Najulytės straipsnis lzinios.lt – Teismai imasi griežtesnių priemonių prieš proceso vilkintojus
TEISMAI IMASI GRIEŽTESNIŲ PRIEMONIŲ PRIEŠ PROCESO VILKINTOJUS
Praktikoje dar pasitaiko atvejų, kai byloje dalyvaujantys asmenys piktybiškai nepriima teismo pranešimų, tikėdamiesi, kad tokiu būdu pavyks išvengti teismo proceso ar su juo susijusių teisinių pasekmių. Kita vertus, išimtiniais atvejais gali susiklostyti ir tokia situacija, kai byla išsprendžiama asmeniui sąžiningai nežinant apie vykstantį teismo procesą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais, galutinai suformavo aiškias taisykles, kaip užtikrinti pusiausvyrą tarp teismo proceso operatyvumo ir asmens teisės būti informuotam bei išklausytam.
Įstatymuose jau kurį laiką įtvirtinti būdai, padedantys kovoti su teismo proceso vilkinimu. Kai teismui dokumentų nepavyksta įteikti faktiškai (vadovui, valdymo organų nariams, darbuotojams, kitiems atstovams), juridinio asmens buveinės adresu išsiųsti dokumentai laikomi įteiktais praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo. Atitinkamai, nepavykus faktiškai (visais žinomais adresais asmeniškai, darbovietėje, šeimos nariams ir pan.) įteikti dokumentų fiziniam asmeniui, teismo dokumentai laikomi įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Šie įteikimo būdai yra laikomi teisine įteikimo fikcija ir naudojami išimtiniais atvejais, išnaudojus kitus asmens informavimo būdus, siekiant užtikrinti teismo proceso operatyvumą ir apsaugoti kitos, sąžiningos šalies teises į teisminę gynybą.
Dokumentus įteikus faktiškai arba teisinės fikcijos priemonėmis, teismo procesas gali vykti toliau, nepriklausomai nuo to, ar asmuo aktyviai dalyvauja teismo procese (teikia dokumentus, paaiškinimus, atvyksta į teismo posėdžius ir pan.), ar teismo procese nedalyvauja.
Vis tik, jau kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo taisyklę, jog pasinaudojus įteikimo fikcija, teismas vis tiek turi atlikti išsamų įrodymų vertinimą ir byloje priimti įprastą sprendimą, o ne sprendimą už akių (sprendimo už akių atveju atliekamas tik formalus įrodymų vertinimas, sprendime pateikiami sutrumpinti motyvai, trumpesni sprendimo peržiūrėjimo ir įsiteisėjimo terminai – sprendimo už akių priėmimo atveju teismo procesas paprastai operatyvesnis). Tokiu būdu, pagrįsta vertinti, nebuvo tinkamai uždaromas kelias piktnaudžiavimui ir teismo proceso vilkinimui, kadangi netgi išnaudojus visus galimus teismo dokumentų įteikimo būdus ir pasinaudojus įstatyme numatytomis įteikimo fikcijos galimybėmis, o asmeniui vis tiek vengiant teisminio proceso ir jame nedalyvaujant, teismai negalėjo pasinaudoti operatyvesniu bylos išsprendimo būdu.
Tačiau, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija pakeitė savo ankstesnę praktiką ir nustatė aiškią taisyklę, jog išnaudojus realaus pranešimo apie teismo procesą būdus ir informavus asmenį įteikimo fikcijos būdu (juridinio asmens buveinės arba fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu), tačiau šiam asmeniui teismo procese vis tiek nedalyvaujant, teismas gali priimti sprendimą už akių ir bylą išnagrinėti operatyviau. Tačiau jei asmuo vis tik sąžiningai nežinojo ir negalėjo žinoti apie vykstantį teismo procesą, tokiam asmeniui taip pat suteikiamos lengvatos bylos atnaujinimui – aplinkybė, kad buvo pasinaudota įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas sprendimo už akių peržiūrėjimui, taip pat nebus taikomas 3 mėnesių terminas.
Taigi, naujai suformuota taisykle teismas tiek siekia galutinai užkirsti kelią teismo proceso vilkinimui, tiek ir apsaugoti sąžiningų asmenų (priešingos šalies arba šalies, kuri sąžiningai nežino ir negalėjo žinoti apie vykstantį procesą) interesus.
Įvertinus nurodytą, rekomenduotina tinkamai įregistruoti tiek juridinio asmens buveinę, tiek fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, bent periodiškai tikrinti gaunamas pašto siuntas, nesitikėti, kad teismo proceso pavyks išvengti ignoruojant teismo pranešimus, o net ir tinkamai atliekant savo pareigas ir susiklosčius, tikėtina, retai situacijai, jog teismo sprendimas priimamas sąžiningai apie jį nežinant, kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos.
Jurgita Najulytė
LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros vyresnioji teisininkė
Kategorijos
Prenumeruoti LEADELL naujienlaiškį
