Naujienos
Kodėl neturėtume pamiršti teisės būti pamirštiems ir kaip pasinaudoti šiuo galingu skaitmeninio privatumo įrankiu?
Tobulėjant informacinėms technologijoms ir joms tampant neatsiejama žmonių gyvenimo dalimi, informacija tampa vis lengviau ir labiau pasiekiama. Ne maža dalis asmenų viešai demonstruoja savo atvaizdą, šeimyninę bei asmeninę informaciją, deja, retas nusimano, kokia plačia apimtimi, paviešinti duomenys, gali būti matomi, bei kokiais tikslais panaudojami. Kai kuriais atvejais, pasikeitus gyvenimiškoms aplinkybėms, asmenys gali susidurti su tokia situacija, kai seniau paviešinta informacija tampa nebeaktuali ir jos turiniu nebenorima dalintis, tokiu atveju prieš paviešinimą, derėtų susimąstyti apie ateityje galimas kilti pasekmes, kitu atveju publikacija gali išplisti ir už jos paskelbimą bei panaikinimą, atsakingais gali tapti keli asmenys. Atveju, kai nebenorima, jog asmeninė informacija būtų pasiekiama plačiuoju lygmeniu visuomenėje, gali praversti – teisė būti pamirštam (angl. The right to be forgotten). Šios teisės panaudojimas aktualus visuomenei, dėl didelio asmeninių duomenų talpinimo elektroninėje erdvėje ir galimybės, teisinėmis priemonėmis, sustabdyti tolimesnį asmeninių duomenų pasiekiamumą. Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (toliau – BDAR) 17 str. įtvirtinta teisė reikalauti ištrinti duomenis nėra nauja, tačiau Lietuvoje vis dar nesulaukia dažno naudojimo. Priežastys gali būti įžvelgiamos per minimalų, teisės būti pamirštam, pasiekiamumo lygį Lietuvos moksle: šia tema nėra gausios teisinės literatūros bei teismų praktikos.
Laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2021 m. iš 32 valstybių, Lietuva esanti 23-oje vietoje, pagal pateiktų užklausų, paieškos varikliams „Google“ ir „Microsoft Bing“, skaičių, dėl teisės būti pamirštam (statistiką parengė kibernetinio saugumo kompanija „Surfshark“ (šaltinis)). Kadangi, teisė būti pamirštam yra įtvirtinta reglamente, visose Europos Sąjungos valstybėse, įskaitant ir Lietuvą, ji taikoma tiesiogiai.
Teisė į duomenų apsauga nėra absoliuti, siekiama šią teisę proporcingai suderinti su pagrindinėmis asmens teisėmis ir laisvėmis, visuomenės saugumu, visuomenės teise į informaciją. Duomenų subjektas turi teisę reikalauti, kad duomenų valdytojas nedelsdamas ištrintų su juo susijusią asmenę informaciją ir/ar duomenis, tokiu atveju valdytojas yra įpareigotas tai padaryti, jei prašyme nurodyta viena iš žemiau nurodytų priežasčių:
- Šia teise gali pasinaudoti asmenys, kurie priežastį ištrinti duomenis, grindžia tuo, kad duomenys nebėra reikalingi, kad būtų pasiekti tikslai, kuriais jie buvo renkami arba kitaip tvarkomi. Poreikis ištrinti duomenis gali atsirasti dėl to, kad suėjo nustatyti duomenų saugojimo terminai ir tolesnis jų tvarkymas neatitinka BDAR nustatyto saugojimo trukmės apribojimo principo.
- Duomenų tvarkytojas taip pat bus įpareigotas ištrinti duomenis, kuomet duomenų subjektas atšaukia sutikimą, kuriuo grindžiamas duomenų tvarkymas ir nėra jokio kito teisinio pagrindo tvarkyti duomenis. Tai aktualu, kai duomenų tvarkymas yra grindžiamas užduotimi, atliekama dėl viešojo intereso ar duomenų valdytojui pavestomis viešosios valdžios funkcijomis bei teisėtais duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesais (nebent duomenų subjektas nori pasinaudoti teise būti pamirštam dėl asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais).
- Duomenų subjektas gali nesutikti su duomenų tvarkymo procedūra ir duomenų tvarkytojas nebeturi viršesnių teisėtų priežasčių tvarkyti duomenis.
- Teise būti pamirštam gali pasinaudoti asmuo, kurio duomenys buvo tvarkomi neteisėtai.
- Duomenys turi būti pašalinami, jei duomenų valdytojui, nustatytos teisinės prievolės.
- Jei asmens duomenys buvo surinkti apie vaiką, nesulaukusį šešiolikos metų amžiaus ir neturint tėvų ar globėjų sutikimo tvarkyti duomenis, šie turi būti pašalinti, taikant ES duomenų apsaugos teisę, kuria siekiama ginti vaikų interesus internetinėje erdvėje, įskaitant socialinius tinklus. Tokiu atveju, teise būti pamirštam gali naudotis asmuo, kuris davė sutikimą tvarkyti jo duomenis, būdamas vaiku, tačiau prašymą dėl teisės būti pamirštam teikia, sulaukęs pilnametystės.
Duomenų valdytojas, viešai paskelbęs asmens duomenis ir sulaukęs prašymo iš duomenų subjekto, dėl teisės būti pamirštam, remiantis viena iš aukščiau išvardytų priežasčių, privalo duomenis ištrinti, atsižvelgdamas į turimas technologijas ir įgyvendinimo sąnaudas, privalo imtis veiksmų (įskaitant technologines priemones), kad informuotų duomenis tvarkančius duomenų valdytojus, apie prašymą ištrinti visas nuorodas į tuos asmens duomenis arba jų kopijas, dublikatus. Pažymima, jog teisė būti pamirštam užtikrinama per informacijos pašalinimą iš paieškos variklių, t.y pagal asmens vardą ir pavardę negalima pasiekti reikiamos informacijos, tačiau informacija iš internetinių puslapių nėra pašalinama, todėl asmens duomenys ir toliau yra pasiekiami.
Pagrindai, kuriais remiantis duomenų valdytojas gali atsisakyti tenkinti teisę būti pamirštam:
- Viena iš priežasčių yra saviraiškos ir informacijos teisės apsauga. Teisė būti pamirštam turi būti derinama su teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant duomenų tvarkymą žurnalistikos ar akademinės, meninės, literatūrinės saviraiškos tikslais. Kaip ir teisė būti pamirštam, taip ir saviraiškos ir informacijos laisvės teisė, nėra absoliučios.
- Sekanti priežastis apima Sąjungos ar valstybės narės nacionalinių įstatymų laikymąsi, kurie taikomi duomenų valdytojui, nustatytos teisinės prievolės, kuria reikalaujama tvarkyti duomenis, arba siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui bei vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas.
- Teise būti pamirštam negalima pasinaudoti, jei duomenys paskelbti dėl viešojo intereso priežasčių sveikatos srityje, tuo atveju, kai tvarkyti sveikatos duomenis gali prireikti darbo medicinos tikslais, siekiant apsaugoti viešąjį interesą, visuomenę nuo rimtų tarpvalstybinių grėsmių sveikatai ir užtikrinti aukštus sveikatos priežiūros kokybės standartus.
- Archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais, jei dėl tokių duomenų pašalinimo taptų neįmanoma pasiekti duomenų tvarkymo tikslus.
- Pareiga pašalinti duomenis apie duomenų subjektą nekyla, jei duomenys yra paskelbti, siekiant apsaugoti visuomenės teisę žinoti apie teisės aktų pažeidimus.
Taigi, asmenys, norintys, kad duomenų valdytojas pašalintų apie juos publikuojamą informaciją bei esant vienai iš priežasčių, gali kreiptis į duomenų valdytoją ir prašyti ištrinti nuorodas arba pačią publikaciją. Tuo atveju, kai informacija išplitusi labiau ir duomenų valdytojas negali sukontroliuoti viso informacijos srauto pašalinimo, turi imtis priemonių informuoti duomenis tvarkančius duomenų valdytojus apie subjekto prašymą – būti pamirštam, tai yra išvestinė duomenų valdytojo pareiga, kuri kyla, jei duomenų valdytojas yra paskelbęs duomenis viešai. Ši nuostata reikalinga sustiprinant duomenų apsaugą būtent internetiniuose tinklalapiuose. Ilgiausias terminas pateikti atsakymą į užklausą yra vienas mėnesis, nuo prašymo gavimo dienos, tačiau turi būti remiamasi protingumo principu atsakyti, nepagrįstai nedelsiant. Jeigu prašymo nagrinėjimas reikalauja ilgesnio laiko tarpo ir įsigilinimo į situaciją, duomenų valdytojas apie tai privalo informuoti duomenų subjektą, nurodydamas vėlavimo priežastį, o tada terminas pratęsiamas iki 3 mėnesių. Duomenų valdytojas, atsisakydamas tenkinti asmens prašymą būti pamirštam, turi pareigą įrodyti tokio atsakymo pagrįstumą, argumentuotai išdėstyti priežastis, kurios atitinka reguliavimą. Netenkinus prašymo, nesivadovaujant nurodytais terminais, arba prašančiajam nesutinkant su atsisakymo ištrinti asmens duomenis priežastimi, asmuo turi teisė kreiptis į atsakingą instituciją arba skųsti tokį sprendimą teismui.
Teisininko komentarą parengė Ieva Karpičiūtė, LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros teisininko padėjėja
Kategorijos
Prenumeruoti LEADELL naujienlaiškį
