Naujienos
DIRBTINIO INTELEKTO ĮSTATYMAS: lenktynės reglamentavimo link
Pasaulis sparčiai juda link dirbtinio intelekto (DI) amžiaus, tad pastaruoju metu didelį susidomėjimą išlaiko įspūdį sukėlę DI produktai, tokie kaip „ChatGPT“, „Stable Diffusion“, „Midjourney“ ir pan. DI pažanga nustebino dėl gebėjimo suprasti žmogaus kalbą, rašyti tekstus, kurti ar redaguoti vaizdus ir kitaip generuoti produktus, kurie dažnai prilygsta ar net pranoksta žmogaus intelektui. Nepaisant to, tokia DI pažanga taip pat sukėlė susirūpinimą dėl privatumo ir komercinių paslapčių užtikrinimo, klaidingos informacijos sklaidos, autorinių teisių, kibernetinių nusikaltimų grėsmės ir kitų galimų pavojų. Atsižvelgiant į DI pažangumą bei į nuogąstavimus, kad bus išstumti net ir kvalifikuoti darbuotojai – pagrindiniu rūpesčiu tapo jo reguliavimo klausimas.
Valstybės į DI įtaką bei galimus pavojus sureagavo skirtingai. Vienos pradėjo taikyti tam tikrus draudimus – štai pavyzdžiui Italija tapo pirmąja Europos Sąjungos valstybe uždraudusi naudoti „ChatGPT“ ir taip išreiškusi susirūpinimą dėl asmens duomenų saugumo, o kitos – nusprendė nustatyti reguliavimą ir taikyti griežtas priemones jo naudojimui. Prasidėjo pasaulinės lenktynės siekiant būti pirmais nustačiusiais taisykles ir užtikrinusiais, jog DI būtų orientuotas į žmogų, patikimas ir saugus.
Lenktynės įgijo pagreitį 2023 m. balandžio 11 d. Kinijos kibernetinės erdvės administracijai (Cyberspace Administration of China) paskelbus teisės akto projektą, kuriuo numatoma užtikrinti DI valdymą reguliuojant jį kaip įmonės veiklą, kurioje generuojami DI produktai (tokius kaip „ChatGPT“). Tačiau ilgai netrukus, 2023 m. gegužės 11 d., teisinio reglamentavimo link išveržė ES, kuri uždegė žalią šviesą Dirbtinio intelekto reglamento (European AI Act) projektui.[1] Tikėtina, kad šis reglamentas atliks lemiamą vaidmenį plėtojant teisėkūros iniciatyvas visame pasaulyje ir ES vėl taps standartų kūrėja tarptautinėje arenoje[2], panašiai, kaip nutiko ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento atveju.
Taigi, kas yra Dirbtinio intelekto reglamentas bei kokios yra pasekmės Europos piliečiams ir technologijų milžinams?
Dirbtinio intelekto reglamentavimo tikslas – pašalinti su DI susijusią riziką nustatant griežtas taisykles dirbtinio intelekto įmonėms ir organizacijoms naudojančioms DI ir tuo pačiu užtikrinti, jog nebūtų nepagrįstai apribota technologinė plėtra arba kitaip neproporcingai padidintos DI sprendimų pateikimo rinkai išlaidos. Reglamentu daugiausia dėmesio skiriama duomenų kokybės, skaidrumo, žmogaus vykdomos priežiūros ir atskaitomybės taisyklių griežtinimui:
- nustatomi keturi rizikos lygiai
Dirbtinio intelekto sistemos bus klasifikuojamos pagal keturis rizikos lygius:
- nepriimtina rizika;
- didelė rizika;
- ribota rizika;
- minimali rizika arba jos visai nėra.
Nepriimtinos rizikos atvejais tam tikras DI naudojimas bus uždraustas, pavyzdžiui, DI sistemos naudojančios pasąmonę veikiančius metodus arba manipuliacinius ar apgaulingus metodus, kad iškreiptų elgesį, taip pat DI sistemos naudojančios biometrinį identifikavimą realiuoju laiku viešosiose erdvėse, DI nuskaitant asmens veidą ir automatiškai jį identifikuojant ir kt.
Didelės rizikos lygiui priskiriamos užimtumo ir švietimo sritys, tad DI sistemoms bus taikomi griežti reikalavimai, pavyzdžiui, kad jos būtų skaidresnės ir naudotų tikslius duomenis. Šiai kategorijai priskirtinos DI sistemos, kurios gali kelti žalą žmogaus sveikatai, saugai, pagrindinėms teisėms ir aplinkai, pvz., DI sistemos, skirtos daryti įtaką rinkėjams politinių kampanijų metu ir kt.
- skaidrumo reikalavimai
Tiekėjai turės užtikrinti, kad DI sistemos, kurių paskirtis yra bendrauti su fiziniais asmenimis (naudotojais), būtų suprojektuotos ir sukurtos taip, kad fiziniai asmenys būtų informuojami apie tai, kad bendrauja su DI sistema, nebent tai būtų akivaizdu iš aplinkybių ir naudojimo konteksto (Akto projekto 52 straipsnio 1 dalis).
Generuojamojo pagrindo modeliai, tokie kaip „ChatGPT“, turės atitikti papildomus skaidrumo reikalavimus, pavyzdžiui, atskleisti, kad turinį sukūrė dirbtinis intelektas bei suprojektuoti modelį taip, kad jis negeneruotų neteisėto turinio, be kita ko, skelbti mokymui naudotų autorių teisių saugomų duomenų santraukas.
- inovacijų rėmimas ir piliečių teisių apsauga
Siekdami paskatinti dirbtinio intelekto inovacijas, EP nariai nustatė išimtimis mokslinių tyrimų veiklai ir DI komponentams, kurie teikiami pagal atvirojo kodo licencijas. Reglamentu siūlomos papildomos priemonės inovacijoms remti: pasitelkiant DI reguliuoti sandbox ir kitas priemones, kuriomis siekiama palengvinti reikalavimo laikymosi ir mokestinę naštą remiant mažas ir vidutines įmones bei startuolius.
Reglamento projektu siekiama įtvirtinti naudotojų teisę teikti skundus dėl DI sistemų ir gauti paaiškinimus dėl sprendimų, pagrįstų didelės rizikos DI sistemomis, kurios daro didelį poveikį jų teisėms. EP nariai taip pat reformavo ES dirbtinio intelekto biuro (EU AI Office), kuriam būtų pavesta stebėjimo, kaip įgyvendinamas dirbtinio intelekto taisyklių laikymasis, vaidmuo.
- Sankcijos
Reglamento projektu numatoma už DI susijusios praktikos draudimo nesilaikymą (nustačius, jog dirbtinis intelektas yra nepriimtinos rizikos) bei DI neatitiktį nustatytiems reikalavimams skirti administracines baudas iki 30 mln. EUR, o bendrovėms iki 6 proc. bendrovės metinių pasaulinių pajamų.
Kas toliau?
Šiuo metu tikimasi, kad kitas Europos Parlamento plenarinis balsavimas dėl galutinio reglamento priėmimo įvyks 2023 m. birželio viduryje. Tada prasidės trišalės Komisijos, Tarybos ir Parlamento derybos siekiant susitarti dėl galutinio teksto, kuris tęsis 2023 m. birželio–gruodžio mėn. Įsigaliojus galutiniam reglamentui, jis būtų pradėtas taikyti po 24 mėnesių. Šiuo metu tikimasi, kad tai įvyks 2026 m. pirmąjį pusmetį.
Aistė Stankūnaitė
LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros teisininko asistentė
[1] EUR-Lex – 52021PC0206 – EN – EUR-Lex (europa.eu)
[2] AI Act: a step closer to the first rules on Artificial Intelligence | Naujienos | Europos Parlamentas (europa.eu)
Kategorijos
Prenumeruoti LEADELL naujienlaiškį
