Naujienos

I. TEISĖS NAUJIENŲ APIBENDRINIMAS (2023 m. rugsėjis)

• Nuo 2023-10-01 įsigaliojo Teisingumo ministerijos parengti nauji notarų atlyginimo įkainiai.

 II. TEISMŲ PRAKTIKOS APIBENDRINIMAS (2023 m. rugsėjis)

• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-1075/2023, teisėjų kolegija pasisakė dėl mokėtojo teisės susigrąžinti neautorizuotos operacijos sumą.

• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-719/2023 teisėjų kolegija pasisakė dėl galimybės daugiau negu vieną kartą konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

• Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2023-09-07 sprendimu byloje Nr. C‑162/22 teisėjų kolegija pasisakė dėl galimybės naudoti pagal Direktyvą dėl privatumo ir elektroninių ryšių, surinktus duomenis, skirtus kovoti su sunkiais nusikaltimais, atliekant tarnybinius patikrinimus dėl korupcijos viešajame sektoriuje.

I. TEISĖS NAUJIENŲ APŽVALGA

Nuo 2023-10-01 įsigaliojo Teisingumo ministerijos parengti nauji notarų atlyginimo įkainiai.

Pagal naują tvarką, yra nustatomi fiksuoti įkainiai, į kuriuos taip pat yra įtrauktas įkainis už papildomus veiksmus.

Pagal naują tvarką, įsigaliojus naujiems įkainiams, už papildomus notarų veiksmus (pvz., dokumento projekto parengimą, dokumento lapų atspausdinimą ar privalomų duomenų perdavimą valstybės registrams) nuo šiol negalės būti imamas papildomas atlyginimas.

Pavyzdžiui, įsigaliojus naujiesiems įkainiams nustatoma, kad įgaliojimas tarp giminaičių kainuos 15 eurų, tačiau papildomi įkainiai negalės būti priskaičiuoti. Tuo tarpu anksčiau, įkainis už įgaliojimo tarp giminaičių patvirtinimą galėjo būti ne didesnis nei 10 eurų, tačiau papildomai galėjo būti priskaičiuojami įvairūs notarų biurų darbuotojų atliekami veiksmai. Dėl to, įgaliojimo patvirtinimo tarp giminaičių kaina galėjo siekti daugiau nei 40-50 eurų.

II. TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA

2.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-1075/2023, teisėjų kolegija pasisakė dėl mokėtojo teisės susigrąžinti neautorizuotos operacijos sumą.

Ieškovė (mokėtoja) prašė priteisti iš atsakovės (mokėjimo paslaugų teikėjos) 5345,36 Eur nuostolių atlyginimą, 155,76 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad iš jos banko sąskaitos yra atliktos tam tikros mokėjimo operacijos, kurių ji neautorizavo, tačiau jų metu neteko bendros 5345,36 Eur sumos. Atsakovė nesutiko grąžinti ieškovei nurodytos sumos, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai ar neteisėtas pasyvumas, kuris būtų nulėmęs ieškovės nuostolius. Teismas pažymėjo, kad net jei kortelės duomenis panaudojo kiti asmenys, kai nėra duomenų apie jų nutekinimą, kilusios pasekmės tenka pačiam kortelės turėtojui, nes nėra jokių mokėjimo paslaugas teikiančios įmonės neteisėtų veiksmų, o nuostolių atsirado ne dėl mokėjimo paslaugų teikėjo, o dėl paties kortelės turėtojo veiksmų ar nerūpestingumo.

Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui. Papildomai nurodė, kad byloje nesant duomenų, jog ieškovė būtų susitarusi dėl saugesnio identifikavimo būdo (pavyzdžiui, susikuriant saugos kodą) tam, kad būtų įvykdytas mokėjimas, ieškovei pakako suvesti „Visa“ kortelės duomenis. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu būtent ieškovės labai neatsargus elgesys lėmė jai kilusius nuostolius.

Pateiktame kasaciniame skunde ieškovė, be kita ko, kėlė klausimą dėl saugesnio autentiškumo patvirtinimo būdo procedūros taikymo, nurodė, kad ginčijamos mokėjimo operacijos atitinka elektroninės nuotolinės mokėjimo operacijos sąvoką, todėl šioms mokėjimo operacijoms turėjo būti taikomos saugesnio autentiškumo patvirtinimo procedūros, tačiau jų atsakovė ir trečiasis asmuo netaikė.

Kasacinis teismas nurodė, kad Mokėjimų įstatymu nustatyta tokia mokėjimo paslaugų teikėjo atsakomybės už neautorizuotą mokėjimą sistema, pagal kurią mokėtojas turi teisę į neautorizuotos operacijos sumos sugrąžinimą, o mokėjimo paslaugos teikėjas turi pareigą ją sugrąžinti, išskyrus atvejus, jei nustatoma, kad: 1) mokėtojas veikia nesąžiningai; 2) mokėtojas tyčia ar dėl didelio neatsargumo pažeidžia vieną ar kelias Mokėjimų įstatymo 34 straipsnyje nustatytas mokėtojo pareigas, susijusias su mokėjimo priemonėmis ir personalizuotais saugumo duomenimis.

Nurodyta mokėjimo paslaugų teikėjo atsakomybės už neautorizuotą mokėjimą sistema reiškia griežtąją mokėjimo paslaugų teikėjo atsakomybę už atliktas neautorizuotas mokėjimo operacijas, t. y. atsakomybę be kaltės. Kita vertus, mokėjimo paslaugų teikėjo atsakomybė be kaltės neeliminuoja paties mokėtojo pareigos elgtis rūpestingai ir atsakingai. Todėl tuo atveju, jei mokėtojas elgiasi nesąžiningai ar tyčia ar dėl didelio neatsargumo pažeidžia įstatyme jam nustatytas pareigas, paslaugos teikėjas yra atleidžiamas nuo atsakomybės. Ne bet kokių mokėtojo pareigų nevykdymas yra pagrindas atleisti mokėjimo paslaugos teikėją nuo atsakomybės, o būtent Mokėjimų įstatymo 34 straipsnyje nustatytų mokėtojo pareigų, kurios susijusios su mokėjimo priemonėmis ir personalizuotais saugumo duomenimis, be to, paprastas mokėtojo neatsargumas nėra laikomas mokėjimo paslaugos teikėjo atleidimo nuo atsakomybės sąlyga. Speciali taisyklė taikoma, jei mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas nereikalauja saugesnio autentiškumo patvirtinimo, tokiu atveju mokėjimo paslaugos teikėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tik tuomet, jeigu mokėtojas veikė nesąžiningai.

Nurodytoje atsakomybės sistemoje nustatytas ir mokėtojui palankus įrodinėjimo naštos mechanizmas. Mokėtojui pakanka tik nurodyti, kad jis neautorizavo mokėjimo operacijų, o mokėjimo paslaugos teikėjas turi įrodyti, kad mokėtojas autorizavo mokėjimo operaciją ar veikė nesąžiningai arba tyčia ar dėl didelio neatsargumo neįvykdė vienos ar kelių Mokėjimų įstatymo 34 straipsnyje nustatytų pareigų. Mokėjimo paslaugos teikėjas privalo pateikti konkrečius įrodymus, kad mokėtojas elgėsi nesąžiningai, tyčia ar dėl didelio neatsargumo pažeidė jam įstatymo nustatytas pareigas.

Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai aiškindamas materialiosios teisės normas dėl mokėjimo paslaugų teikėjo pareigos taikyti saugesnio autentiškumo patvirtinimo priemones, nepagrįstai nusprendė, kad nėra prielaidų mokėjimo paslaugų teikėjo atsakomybei kilti, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

2.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-719/2023 teisėjų kolegija pasisakė dėl galimybės daugiau negu vieną kartą konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

Baudžiamojoje byloje fizinis asmuo buvo nuteistas už tai, kad padarė dvi analogiškas nusikalstamas veikas vairuodamas tą patį automobilį: (i) 2020 m. rugpjūčio 13 d. asmuo vengė neblaivumo patikrinimo; (2020 m. rugsėjo 6 d. jam buvo nustatytas 1,97 promilės girtumas).

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai byloje nusprendė konfiskuoti automobilio vertes atitinkančią pinigų sumą už kiekvieną nusikalstamą veiką. To paties automobilio vertė buvo konfiskuota du kartus – viso tai sudarė 102 820 Eur sumą.

Kasaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėjas nesutiko su asmens nuteisimu ir su apeliacinės instancijos teismo sprendimu konfiskuoti dvi automobilio vertes atitinkančią pinigų sumą – 102 820 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, atmesdama kasacinį skundą, nustatė, kad automobilis buvo pripažintas abiejų nusikalstamų veikų padarymo priemone, tačiau jo konfiskuoti nėra galimybės, nes jis nuosavybės teise nepriklauso kaltininkui.

Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad fizinis asmuo per gana trumpą laiko tarpą padarė dvi atskiras analogiškas nusikalstamas veikas, vairuodamas tą patį automobilį, be to, antrą kartą neblaivus vairavo automobilį po to, kai jam buvo skirta kardomoji priemonė, draudžianti vairuoti. Fizinis asmuo savo elgesiu demonstravo abejingumą tiek jam paskirtiems apribojimams, tiek teisės aktų reikalavimams, tiek, svarbiausia, kitų asmenų saugumui. Kartu nutartyje pažymėta, kad konfiskuotino turto vertė nėra ribojama įstatymų ir kad sprendžiant, koks konfiskuotino turto vertės dydis laikytinas proporcingu, esminę reikšmę turi padarytų nusikalstamų veikų skaičius, o ne jas padarant panaudotos priemonės tapatumas.

Todėl LAT apeliacinės instancijos teismo sprendimą konfiskuoti automobilio vertes atitinkančią pinigų sumą už kiekvieną nusikalstamą veiką laikė priimtu tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą (BK 72 straipsnio 5 dalis) ir nepažeidžiant teismų praktikoje išskiriamo proporcingumo principo.

2.3. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2023-09-07 sprendimu byloje Nr. C‑162/22 teisėjų kolegija pasisakė dėl galimybės naudoti pagal Direktyvą 2002/58/EB dėl privatumo ir elektroninių ryšių, surinktus duomenis, skirtus kovoti su sunkiais nusikaltimais, atliekant tarnybinius patikrinimus dėl korupcijos viešajame sektoriuje.

Faktinė situacija: Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atleido iš pareigų prokurorą. Tai buvo tarnybinė nuobauda, kuri prokurorui buvo paskirta už neteisėtai per tyrimą įtariamajam ir jo advokatui pateiktą informaciją.

Tokį sprendimą prokuroras apskundė Lietuvos teismuose. Tarnybinis nusižengimas, kuriuo buvo kaltinamas šis prokuroras, buvo nustatytas remiantis elektroninių ryšių paslaugų teikėjų turimais duomenimis.

Byloje prokuroras kėlė klausimą, ar duomenų, leidžiančių nustatyti telefoninio skambučio iš įtariamojo fiksuotojo ar mobiliojo ryšio telefono šaltinį ir paskirties vietą, naudojimas bylose dėl tarnybinio nusižengimo yra nepagrįstas Sąjungos teisėje įtvirtintų pagrindinių teisių suvaržymas.

Pirmosios instancijos teismas prokuroro skundą atmetė. Lietuvos vyriausias administracinis teismas tenkino prokuroro gynėjo prašymą kreiptis į ESTT.

Teismas kreipėsi į ESTT prašydamas išaiškinti, ar su elektroniniais ryšiais susijusių asmens duomenų, saugomų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir vėliau perduotų kompetentingoms institucijoms siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais, naudojimas tiriant korupcinio pobūdžio tarnybinius nusižengimus yra suderinamas su Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių.

ESTT 2023-09-07 sprendimu išaiškino, jog pagal minėtos Direktyvą prieiga prie elektroninių ryšių duomenų yra galima siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais. Tokiu atveju, tenkinant visas specialias direktyvoje nustatytas sąlygas, duomenis galima rinkti ir yra pateisinami  Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų pagrindinių teisių suvaržymai (teisė į privatų gyvenimą ir teisė į asmens duomenų apsaugą).

ESTT konstatavo, kad pagal šią direktyvą draudžiama su elektroniniais ryšiais susijusius asmens duomenis, saugomus elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir vėliau perduotus kompetentingoms institucijoms siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais, naudoti tiriant korupcinio pobūdžio tarnybinius nusižengimus viešojoje tarnyboje.

ESTT priminė, kad pagal proporcingumo principą tik kova su sunkiais nusikaltimais ir didelės grėsmės visuomenės saugumui prevencija gali pateisinti didelius pagrindinių teisių suvaržymus, kaip antai susijusius su srauto ir vietos nustatymo duomenų saugojimu. Šiuo klausimu ESTT pabrėžė, kad remiantis jurisprudencija dėl bendrojo intereso tikslų, galinčių pateisinti teisių suvaržymą, kova su sunkiais nusikaltimais ir didelės grėsmės visuomenės saugumui prevencija yra ne tokios svarbios kaip nacionalinio saugumo užtikrinimas, tačiau jų svarba viršija kovos su nusikalstamomis veikomis apskritai svarbą.

ESTT teigimu, srauto ir vietos nustatymo duomenys, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų saugomi taikant priemonę, kurios imtasi pagal Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių 15 straipsnio 1 dalį, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir pateikti kompetentingoms institucijoms siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais, negali būti perduoti kitoms institucijoms ir naudojami norint kovoti su korupcinio pobūdžio tarnybiniais nusižengimais, kurie bendrojo intereso tikslų hierarchijoje yra ne tokie svarbūs kaip kovos su sunkiais nusikaltimais tikslas.

Teisės naujienų apžvalgą parengė  Kamilė Žilinskytė, teisininkė, LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontora