Naujienos

I. TEISĖS AKTŲ APŽVALGA:

1.1. 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo piniginio pobūdžio vykdomųjų dokumentų teikimo tvarka.

Vykdomieji dokumentai dėl pinigų sumų išieškojimo (įskaitant išlaikymo (alimentų) išieškojimą ir išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto) antstoliams teikiami per Antstolių informacinę sistemą. Išieškotojai ar jų atstovai turi prisijungti prie Elektroninės vykdomosios bylos portalo (toliau ⎻ Portalas) internetiniame tinklalapyje www.antstoliai.lt ir savo tapatybę patvirtinti elektroniniu parašu arba mobiliuoju parašu. Portale reikia inicijuoti prašymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti formos pildymą, įvesti skolininko savivaldybę, nurodyti skolininko, jo gyvenamosios vietos duomenis, skolos dydį, kitą turimą išieškojimo procesui svarbią ir aktualią informaciją, įkelti elektroninio vykdomo dokumento failą bei patvirtinti teikiamą prašymą elektroniniu parašu. Po minėtų veiksmų atlikimo, vykdomasis dokumentas pateikiamas Antstolių informacinei sistemai paskirstyti.

Pateikti vykdomieji dokumentai antstoliams paskirstomi automatiniu būdu, užtikrinant proporcingą vykdomųjų dokumentų paskirstymą visiems tos pačios veiklos teritorijos antstoliams bei užtikrinant to paties skolininko vykdomųjų dokumentų pateikimą vykdyti tam pačiam antstoliui. Informacija apie antstolį, kuriam paskirtas vykdomasis dokumentas, pateikiama Portalo skirtuke Dokumentai ⎻ Pateikti dokumentai. Prašymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti eiga aprašyta Portalo naudotojo instrukcijos 5 skyriuje Dokumentai. Naudotojo instrukciją rasite šioje nuorodoje: https://www.antstoliai.lt/vbp/about

1.2. Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymas.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nuo 2021 metų sausio 1 d. numatyta, kad juridiniai asmenys, įgyvendinantys stambų projektą pagal stambaus projekto investicijų sutartį, nemokės pelno mokesčio. Ši lengvata galioja iki 20-ies metų nuo investicijų sutarties pasirašymo dienos ir taikoma pagal iki 2025 m. gruodžio 31 d. sudarytas stambių projektų sutartis. Ne mažiau kaip 75% atitinkamo mokestinio laikotarpio juridinio asmens pajamų sudaro pajamos iš duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba pajamos iš apdirbamosios gamybos, ir tik toms juridinio asmens pajamoms, kurios gautos įgyvendinant stambų projektą.

Investuotojas įsipareigoja sukurti ne mažiau kaip 150 (kai investuojama Vilniuje – ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų) ir investuoja Lietuvoje 20 mln. Eur (kai investuojama Vilniuje – ne mažiau kaip 30 mln. Eur) vertės privataus kapitalo investicijų.

Jeigu juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma į stambų projektą sumažėja ir nebesiekia 20 milijonų eurų sumos lengvata netaikoma tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais taip sumažėjo.

II. TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA:

2.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-469/2021 dėl teisės normų, reglamentuojančių viešojo pirkimo sutarties pripažinimą negaliojančia be restitucijos taikymą, aiškinimo ir taikymo.

Faktinės aplinkybės:
Ieškovė Lietuvos kariuomenė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jos ir atsakovės UAB „Saugu LT“ preliminariąją sutartį ir prekių pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančiomis kaip sudarytas dėl apgaulės bei niekinėmis ir negaliojančiomis kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, taikyti vienašalę restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės 51 683 Eur, taikyti dvišalę restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės 118 032,73 Eur, įpareigojant atsakovę savo lėšomis pasiimti iš ieškovės pagrindine sutartimi perduotas prekes per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti 26 154,82 Eur materialiųjų palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos (195 870,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas konstatavo, kad Kasacinio teismo praktikoje, nagrinėjant analogišką ginčą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo, kai nustačiusi, kad konkurso dalyvio pasiūlymo kaina viršija pirkimui skirtų lėšų sumą, perkančioji organizacija nusprendė konkurso procedūras vykdyti padidinusi jų vertę (nepaisydama nustatytos paraiškoje), išaiškinta, kad VPĮ 39 straipsnio 2 dalies formuluotės imperatyvusis pobūdis suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą atmesti per didelės kainos pasiūlymus. Dėl nacionalinio teisinio reguliavimo perkančiosios organizacijos ne gali, o privalo atmesti per didelės kainos pasiūlymus. VPĮ neįtvirtinus reikalavimo pirkimo dokumentuose viešinti turimo biudžeto ar užsibrėžtų išlaidų ribų, tokie pasiūlymai atmetami ir tokiu atveju, kai perkančioji organizacija turi papildomų lėšų, kurias galėtų išleisti pakoregavusi iki procedūriniuose dokumentuose užfiksuotą pirkimui skirtą lėšų sumą. Šis kasacinio teismo išaiškinimas grįstas, be kita ko, būtinybe vykdant viešąjį pirkimą nepažeisti tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų.
Konstatuotas galiojusios VPĮ redakcijos 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos pažeidimas, padarytas vykdant ginčo viešąjį pirkimą, sudaro pakankamą pagrindą pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu.

2.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-469/2021 dėl viešųjų pirkimų būdu sudarytos statybos rangos ir susijusių paslaugų pirkimo sutarties sąlygų, reglamentuojančių sutarties objektą, aiškinimo.

Faktinės aplinkybės:
Ieškovė UAB „Alkesta“ prašė pripažinti, kad atsakovė neteisėtai įskaitė 64 718,74 Eur, priteisti ieškovei iš atsakovės 64 718,74 Eur skolos už atliktus darbus, 1489,42 Eur sutartinių netesybų, 8 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2018 m. gegužės 8 d. šalys sudarė viešojo pirkimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti valstybinės reikšmės rajoninio kelio ruožo kapitalinio remonto techninį darbo projektą, suderinti jį su visomis suinteresuotomis institucijomis ir užsakove, pagal atliktą ekspertizę ir projektą atlikti nustatytus statybos darbus.
Nors techninis darbo projektas turėjo būti parengtas ir suderintas iki 2018 m. spalio 14 d., tačiau faktiškai jis buvo patvirtintas 2019 m. kovo 20 d. (157 dienomis vėliau, nei buvo numatyta). Dėl projektavimo darbų vėlavimo atsakovė apskaičiavo ieškovei delspinigius.
Ieškovės nuomone, atsakovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius nuo visos Sutarties kainos, nes ja atsakovė nupirko paslaugų kompleksą, Sutarties objektas yra išskaidytas į atskiras dalis, nurodant kiekvienos jų kainą. Dėl to delspinigiai turėjo būti skaičiuojami tik nuo pradelstų atlikti projektavimo darbų vertės, o ne nuo visos Sutarties kainos. Be to, projekto tvirtinimas užtruko 44 dienas dėl atsakovės veiksmų, todėl už šį laikotarpį delspinigiai neskaičiuotini.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl Sutarties nuostatų aiškinimo ir taikymo sprendžiant dėl tiekėjo sutartinės atsakomybės
Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad ieškovė suprato ar turėjo iš anksto suprasti ginčo Sutarties sąlygos (taip pat analogiškos Sutarties projekto nuostatos) turinį. Tokiai išvadai padaryti buvo būtina konstatuoti, kad atitinkama Konkurso nuostata (Sutarties projekto sąlyga) yra pakankamai aiški ir tiksli tiek, jog deramai informuotas ir rūpestingas ūkio subjektas galėtų iš anksto, prieš sudarydamas viešojo pirkimo sutartį, suprasti savo būsimos prievolės turinį.
Nors ir sutiktina, kad Konkurso sąlygų 11.3 punkte aiškiai įtvirtinta, jog delspinigiai skaičiuojami nuo visos sutarties sumos, tačiau, kaip teisingai nurodė ieškovė, perkančioji organizacija Konkurso metu (2018 m. vasario 8 d.) pirmiau nurodytą sąlygą panaikino, todėl ginčo Sutarties sąlygos turinys pagal ją negalėjo būti aiškinamas.
Teismų nustatytos aplinkybės dėl Sutarties vykdymo tiek atskirų etapų, tiek bendro jos termino atžvilgiu, bendrieji civilinės teisės principai ir jų taikymas ginčo situacijai sudaro pagrindą teisėjų kolegijai konstatuoti, kad ginčo Sutarties sąlygos turinys turi būti aiškinamas pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę sutartį aiškinti, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.
Šį kriterijų, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka netesybų (delspinigių) apskaičiavimas ne nuo visos Sutarties kainos, o tik nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės, kadangi toks aiškinimas labiausiai atitinka Sutarties, kuri bendrai buvo įvykdyta tinkamai ir laiku, šalių interesų pusiausvyrą bei netesybų kaip civilinės atsakomybės už konkrečios prievolės neįvykdymą prigimtį. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Sutartyje aiškiai įtvirtintas atsakovės atsakomybės taikymas nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės, o ne nuo visos Sutarties kainos, todėl analogiškas neaiškios ginčo Sutarties sąlygos aiškinimas suponuoja šalių lygiateisiškumą.

2.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-1075/2021 dėl darbo sutarties nutraukimo ir įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į pareigas, kompensacijos priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Faktinės aplinkybės:
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2019 m. kovo 21 d. buvo priimtas į Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – NKSC) Informacijos saugumo departamento Bendrųjų reikalų skyriaus turto valdymo inžinieriaus pareigas ir su juo buvo pasirašyta darbo sutartis, kuria jam ir NKSC nustatytas 3 mėnesių trukmės išbandymo terminas. 2019 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. P-64 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su D. V.“ pripažinta, jog jo darbo bandomuoju laikotarpiu rezultatai yra nepatenkinami ir darbo sutartis su darbuotoju buvo nutraukta.
Anot ieškovo, atsakovas jo išbandymo rezultatus įvertino remdamasis subjektyviomis priežastimis, nesusijusiomis su jo profesinėmis, dalykinėmis, asmeninėmis savybėmis. Teigė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinės žalos, nes buvo sumenkinta jo reputacija, pats neteisėto atleidimo iš darbo faktas yra lygus psichologiniam smurtui prieš jį, jis bijojo atvykti į darbą, jam prasidėjo sveikatos problemos, dėl streso atsirado nemiga, kūno svorio pokyčių, dusulys, kraujospūdžio padidėjimas, kurie tęsiasi iki šiol.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išaiškinimai
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 41 straipsnio pavadinimą „darbo sutarties šalių ikisutartiniai santykiai“, straipsnio struktūrą ir turinį, darytina išvada, kad šis straipsnis yra skirtas darbdavio ir asmens, dar tik ateityje ketinančio būti susaistyto darbiniais įsipareigojimais su šiuo darbdaviu, teisėms ir pareigoms apibrėžti. Kitaip tariant, minėto straipsnio tikslas – sureguliuoti tuos fizinio asmens ir darbdavio santykius, kurie kyla jiems derantis dėl darbo sutarties sąlygų ir jos sudarymo (pvz., šalys viena kitai teikia duomenis, reikalingus darbo sąlygoms įvertinti (būsimam darbuotojui), asmens gebėjimų atitikčiai iškeltiems reikalavimams nustatyti (darbdaviui), ir pan.). Minėtų santykių turinį apimančios teisės ir pareigos nustatytos šalims nepriklausomai nuo to, ar siekiama sudaryti darbo sutartis iš tikrųjų bus sudaryta.
DK 41 straipsnio 3 dalies normos taikymo sritis apibrėžta žodžių junginiu „darbuotojui parinkti“. Tai reiškia, kad ši norma skirta leistinam šalių (pirmiausiai darbdavio) elgesiui išimtinai ikisutartinėje santykių stadijoje reguliuoti.

Reikia turėti omeny ir tai, kad konkursą laimėjęs asmuo turi teisę ne tik reikalauti, kad su juo būtų sudaryta darbo sutartis, kaip nurodyta šioje normoje, bet ir teisę atsisakyti ją sudaryti, kas suprantama kaip laisvės pasirinkti darbą įgyvendinimo išraiška. Nei eksplicitiškai nei implicitiškai aiškinant minėtoje dalyje nustatytas normas, išvados dėl kitų nei ikisutartinėje stadijoje susiklosčiusių santykių sureguliavimo daryti negalima. DK 41 straipsnio 3 dalimi ir ją įgyvendinančiais teisės aktais (Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašu ir Aprašu) siekiama nustatyti šioje normoje nustatyto darbdavio materialinės teisės (kartu – ir pareigos) atrinkti darbuotojus į tam tikrų kategorijų pareigybes įgyvendinimo (procedūrinę) tvarką, tačiau ne nustatyti kito pobūdžio materialines šalių teises ar pareigas. Tai reiškia, kad DK 41 straipsnio 3 dalį ir ją įgyvendinančius teisės aktus nėra pagrindo aiškinti kaip ribojančius ar draudžiančius darbo sutarties šalims sulygti dėl išbandymo tuo atveju, kai darbuotojai yra parenkami konkurso būdu. Bylos faktiniais duomenimis, Darbo sutartyje išbandymo laikotarpio sąlyga yra nustatyta abiejų šalių naudai ir būtent ja pasinaudojo atsakovas. Duomenų, kad ieškovas minėtą sąlygą prisiėmė dėl suklydimo, spaudimo ar esant kitoms aplinkybėms, dariusioms įtaką jo tikrajai valiai, byloje nėra ir tokių aplinkybių buvimo ieškovas neįrodinėjo. Vadinasi, nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas išbandymo laikotarpio sąlygą taikė nepagrįstai.

Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, daro išvadą, kad ieškovo kasacinio skundo argumentas dėl negalimumo darbo sutarties šalims sulygti dėl išbandymo tuo atveju, kai darbuotojai yra parenkami konkurso būdu, yra nepagrįstas.

LEIDINIO AUTORIUS:
Žygimantas Gulbinas
Teisininkas
Tel.: +370 5 2487467
El. p. zygimantas.gulbinas@leadell.com