Naujienos
Teisininko komentaras: Reglamento 2019/452 įtaka atliekamoms tiesioginėms užsienio investicijoms į Europos Sąjungą
Europos Sąjungos valstybėms narėms netinkamai užtikrinant trečiųjų valstybių investicijas į Europos Sąjungą gali sukelti problemų dėl nepakankamai kontroliuojamų ir nepageidaujamų investicijų, kurios gali būti kenksmingos Europos Sąjungos vidaus rinkai. Pavyzdžiui, jeigu pagal valstybės narės nacionalinę teisę užsienio investicijos į Europos Sąjungą yra nesureguliuotos arba sudaroma galimybė nepakankamai kruopščiai tokias investicijų procedūras įgyvendinti, tai, nesant tinkamos centrinės kontrolės ir priežiūros, gali neigiamai paveikti Europos Sąjungą.
Užsienio investicijų į Europos Sąjungą skaidrumą užtikrina 2019 m. kovo 19 d. priimtas Europos parlamento ir tarybos reglamentas (ES) 2019/452, (toliau – Reglamentas 2019/452). Reglamentu 2019/452 yra nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą tikrinimo sistema.
Reglamente 2019/452 numatytas reguliavimas yra skirtas ne vien Europos Sąjungos rinkos apsaugai, bet ir tiesioginėms trečiųjų valstybių investicijoms, kuriomis skatinamas šios rinkos konkurencingumas, ir užtikrinama masto ekonomija, kuri pritraukia kapitalo, technologijų, inovacijų, patirties ir atveriamos naujos rinkos Europos Sąjungos eksportui.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Reglamentu 2019/452 svarbu užtikrinti teisinį tikrumą valstybių narių tikrinimo mechanizmų, taikomų saugumo arba viešosios tvarkos sumetimais, atžvilgiu, taip pat visos Europos Sąjungos mastu užtikrinti veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą tiesioginių užsienio investicijų, galinčių daryti poveikį saugumui arba viešajai tvarkai, tikrinimo srityje. Ta bendra sistema nedaromas poveikis valstybių narių išimtinei atsakomybei už savo nacionalinio saugumo užtikrinimą, kaip numatyta SESV 4 straipsnio 2 dalyje. Be to, ja nedaromas poveikis valstybių narių gyvybinių saugumo interesų apsaugai pagal SESV 346 straipsnį.
Jeigu Europos Komisija mano, kad tiesioginė užsienio investicija gali daryti neigiamą poveikį Europos Sąjungos vidaus rinkai, Europos Komisija gali pateikti nuomonę, skirtą tai valstybei narei, kurioje tiesioginė užsienio investicija planuojama arba yra padaryta. Taip pat jeigu valstybė narė mano, kad kitoje valstybėje narėje planuojama arba padaryta tiesioginė užsienio investicija, kuri toje valstybėje narėje nėra tikrinama, gali daryti poveikį jos saugumui arba viešajai tvarkai, arba turi su ta tiesiogine užsienio investicija susijusios aktualios informacijos, ji kitai valstybei narei gali pateikti pastabas. Pastabas teikianti valstybė narė šias pastabas tuo pat metu perduoda ir Europos Komisijai.
Nustatant, ar tiesioginė užsienio investicija gali daryti poveikį saugumui arba viešajai tvarkai, valstybės narės ir Europos Komisija įvertina:
1. ar užsienio investuotoją tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja trečiosios valstybės Vyriausybė, įskaitant valstybės įstaigas arba ginkluotąsias pajėgas, be kita ko, pasitelkiant nuosavybės struktūrą arba didelį finansavimą;
2. ar užsienio investuotojas jau yra dalyvavęs veikloje, darančioje poveikį saugumui ar viešajai tvarkai valstybėje narėje, arba
3. ar esama didelės rizikos, kad užsienio investuotojas vykdo neteisėtą arba nusikalstamą veiklą.
Tiesiogines užsienio investicijas į Europos Sąjungą tikrina ekspertų grupė. Ši ekspertų grupė aptaria klausimus, susijusius su tiesioginių užsienio investicijų tikrinimu, dalijasi geriausios praktikos pavyzdžiais ir įgyta patirtimi ir keičiasi nuomonėmis apie tendencijas ir bendro intereso klausimus, susijusius su tiesioginėmis užsienio investicijomis. Europos Komisija taip pat apsvarsto galimybę prašyti tos grupės konsultacijų dėl sisteminių klausimų, susijusių su Reglamento 2019/452 įgyvendinimu.
Pavyzdžiui pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 11 str. 1 d. 9 p. numato, kad investuotojas kelia riziką nacionalinio saugumo interesams arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu remdamasi kitų Europos Sąjungos valstybių narių pastabomis ar Europos Komisijos nuomone ar jų suteikta informacija Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija priima išvadą ir Vyriausybė priima sprendimą, kad pagal Reglamento (ES) 2019/452 nuostatas investuotojo tiesioginė užsienio investicija gali daryti poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės viešajai tvarkai ar saugumui arba Europos Sąjungos svarbos projektams ar programoms dėl saugumo arba viešosios tvarkos priežasčių. To paties 11 str. 2 d. numato, kad jeigu pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus nustatoma, kad investuotojas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, tai jau yra pagrindas tokį investuotoją pripažinti neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų.
Reglamente 2019/452 minima, kad valstybė narė, kurioje planuojama ar yra padaryta tiesioginė užsienio investicija, išlieka išimtinai atsakinga už galutinį sprendimą dėl visų tikrinamų tiesioginių užsienio investicijų arba visų priemonių, kurių imtasi dėl netikrinamos tiesioginės užsienio investicijos.
Šiuo metu Reglamentu 2019/452 įtvirtintos taisyklės dėl trečiųjų valstybių integravimosi bei atliekamų investicijų į Europos Sąjungą yra viena iš nedaugelio priemonių užtikrinanti tinkamas trečiųjų valstybių investicijas į Europos Sąjungos vidaus rinką. Nesant Reglamente 2019/452 įtvirtintų taisyklių bei neužtikrinant tinkamos centrinės kontrolės ir priežiūros, užsienio investicijos galėtų daryti neigiamą įtaką Europos Sąjungos vidaus rinkai.
Advokatų kontoros LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas
Teisininkas, Žygimantas Gulbinas
Kategorijos
Prenumeruoti LEADELL naujienlaiškį
